Su švente!

Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valstybės šimtmetis.

Kiekvienas šią dieną priimame individualiai, priklausomai nuo asmeninės nuostatos ir šeimos tradicijų. Taip ir turėtų būti, laisvė svarbi ne tik pačiai Valstybei, bet ir kiekvienam jos piliečiui. Visi turime asmeninių, su šia diena susijusių prisiminimų. Pasidalysiu savaisiais.

Vaikystę praleidau Taujėnuose su seneliu ir močiute. Didžiausios šventės buvo Kūčios ir Vasario 16-toji – abi tuo metu uždraustos. Močiutei labiau rūpėjo Kūčios. Dirbo Taujėnų tarybinio ūkio direktore, tad tekdavo slėptis, į bažnyčią viešai nenueisi. Švęsdavome slapčia, pas močiutę lankydavosi kunigai, už ryšius su kuriais ji galiausiai neteko darbo. Seneliui didžiausia šventė buvo Vasario 16-toji. Vėlyvuoju tarpukariu jis baigė karo mokslus Vokietijoje ir Belgijoje, grįžo, gavo karininko laipsnį, tačiau tuomet atėjo rusai. Senelis buvo suimtas ir išsiųstas žinome kur. (Iš pasakojimų: "Sėdžiu kameroj, už durų kareivis. – Kas ten pas tave šviečia? – klausia rusas. – Šveicariškas laikrodis. – Duok čia.")

Vasario 16-tąją senelis apsirengdavo kostiumą, baltus marškinius, pasirišdavo kaklaryšį. Jidritvaimedelis, šaukdavo močiutė, vėl išsipuošei, tai nors į kiemą neik, bo kas nors pamatys. Kur norėsiu, ten eisiu, sakydavo senelis, įsipildavo čekiško likerio (šiaip negėrė nė lašo) ir tyliai švęsdavo. "Kuo būsi užaugęs? – klausdavo manęs. – Nežinau, – atsakydavau. – Tu Lietuvos karys, – sakydavo senelis, – gyvenk garbingai." Jis mane ir išmokė tvarkos, kurios poreikis dabar disonuoja su meniškos netvarkos pomėgiu.

Seneliui galiausiai sutriko Sibire peršaltų inkstų veikla, pamenu liūdnas jo paskutines dienas. Sykį vėl manęs paklausė, kuo galvoju tapti, žinodamas, kad lieku vienas su močiute, iš kurios naudos, anot jo, kaip iš kurapkos pieno. Atsakiau jo žodžiais: "Aš Lietuvos karys, gyvensiu garbingai." Greitai senelio nebeliko, liko tik tarpukario žurnalas "Karys", mano jam nupirktas iš vieno smetoniško dėdės. Vyresnėse klasėse kitoje švarko atlapo pusėje nešiojau lietuvišką trispalvę. Buvau paskųstas (taip antroje klasėje buvau paskųstas, kad nešiojuosi Naująjį Testamentą, o ketvirtoje – kad suomišką peilį, vaikai yra skundikai).

Visi mes esame Lietuvos kariai, nestatutine šio žodžio prasme. Ir ginti savo Valstybę galime taip, kaip sakė senelis – gyvendami garbingai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Moteris iš Žaliakalnio

Moteris iš Žaliakalnio portretas
Su didžia švente. Lietuvos pilieti K. Navakai! Tegyvuoja Lietuva ir mes, visi jos vaikai!

to saulius

to saulius portretas
jus gal ir negeriate,bet kas is to,kad tik nuodus leidziate? pagarba poetui ir jo mintims.

nuomonė

nuomonė portretas
Labai gražus ir prasmingas straipsnis. Ačiū.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

  • Suvalgė patinėlį
    Suvalgė patinėlį

    Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...

    2
  • Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
    Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio

    Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...

Daugiau straipsnių