Priprantame prie kasdienio mirties fakto. Net smurtinė žūtis retai besudrebina sielą. Gal mūsų protas šitaip ginasi nuo siaubingo suvokimo, kad taip galėjo nutikti ir mums ar mūsų artimiesiems, gal jautrumas ir atjauta atrofavosi kaip moderniesiems laikams neatsparus rudimentas?

Kas nutiko žmonėms, kurie žiūrėdami į kraujo dėmę gatvėje lieka abejingi? Dargi atsiranda tokių, kurie įsitikinę, kad tyčinio ar netyčinio nusikaltimo auka yra pati kalta.

Štai vidury dienos kažkoks smarkuolis partrenkė per pėsčiųjų perėją einantį docentą. Mirtinai. Pasiteisinimas – nemačiau. Vidurdienį? Buvo rūkas. Tikrai, ne. Pėsčiąjį užstojo kitas automobilis. Gatvė buvo tuščia, maža to, nėra stabdymo kelio žymių. Vis tiek esu nekaltas. Taip gynėsi garbų klaipėdietį vidury dienos mirtinai partrenkęs plungiškis.

Pasiteisinimo savo užtemusios sielos užkaboriuose veikiausiai mėgina ieškoti ir pakaunėje žurnalistę nužudęs banditas. Muziko Tomo Dobrovolskio budeliams patiems argumentų savo žiaurumui paaiškinti, regis, nepakaks, jie telkia galingų advokatų gvardiją.

Juk ne taip lengva bus įrodyti, kad gatvėje jie linksmai šoko tvistą, o ne kojomis trypė gulintį mirtinai sužeistą žmogų. Taip urviniai žmonės medžioklėje puldavo laukinį žvėrį, kol jį pribaigdavo. Juos bent pateisinti galima: buvo alkani. O šitie?

Šitie gyvena šalyje, kurioje nėra mirties bausmės ir pagrindiniame šalies įstatyme teisė į gyvybę yra pirmoje vietoje. Tačiau akivaizdu – ji niekinė.

Ne veltui senosios civilizacijos kūrė įstatymus, kuriais bent jau laisvųjų žmonių gyvybė buvo pripažinta vertybe. Senovės Romoje nužudymas buvo vienas sunkiausių nusikaltimų, už kurį grėsė nukryžiavimas arba atidavimas sudraskyti laukiniams žvėrims, dargi aukos giminaičiai turėjo teisę užmušti žudiką.

Be to, žmogžudžiai buvo sudeginami gyvi, geriausiu atveju – ištremiami. Taip Romoje mėginta įtvirtinti teisę į gyvybę ir pažaboti nusikaltėlių savivalę. Šiais laikais švelniai humaniški įstatymai trumpo proto ir atgrasios sielos padarams atriša rankas, o tai tolygu sugrįžimui į urvų epochą.