Svarbiausia valstybės investicija

Valstybės gynimo taryba nusprendė teikti pasiūlymą, kad Lietuva skolintųsi papildomus 30 mln. eurų, kad jau šiais metais atitiktų minimalius NATO narėms keliamus standartus – įvykdytų įsipareigojimą gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Svarbu, kad viešojoje erdvėje šįsyk beveik nepasitaikė priekaištų, neva tuos pinigus geriau skirti kokiems nors socialiniams projektams ar pensijoms didinti. Taip, socialinėms reikmėms lėšų reikia gerokai daugiau, nei jų skiriama šiuo metu.

Tačiau nereikia painioti visiškai skirtingų dalykų, nes krašto gynyba privalo nuolat būti prioritetiniame sąraše. Juk mes dar gerai prisimename, ką reiškia būti okupuotiems ir maitinti okupacinę kariuomenę. Ypač po 2014 m. Ukrainos įvykių iš Rytų pusės ateinančios grėsmės juntamos akivaizdžiai. Būtina stiprinti tiek mūsų šalies karinių pajėgų parengimą, tiek įprastinę ginkluotę, tiek įgūdžius atsispirti hibridinio karo veiksmams ar kibernetinėms atakoms, nes niekas už mus pačius to nepadarys. Rusijos pajėgos stovi ne prie Vokietijos ar Prancūzijos, o prie mūsų sienos ir jei patys neinvestuosime į savo saugumą, tad koks motyvas tai daryti bus mūsų partneriams NATO ?

Prezidentas Gitanas Nausėda yra teisus, tvirtindamas, kad gynybai skiriamos lėšos atsiperka dešimteriopai, nes jei mes vykdome pažadus, tai ir draugiškos Lietuvai šalys turės paskatą vykdyti savo įsipareigojimus, kurių finansinė vertė daug didesnė negu mūsų indėlis. Žodžio laikymasis partnerystės atveju yra svarbiausia.

Kita vertus, nors didelė dalis krašto apsaugai skirtų lėšų iškeliauja užsienio ginkluotės gamintojams, vis daugiau jų pasilieka ir Lietuvoje, ypač stiprėjant mūsų gynybos ir saugumo pramonės sektoriui.

Šios srities įmonės kuria aukštos pridėtinės vertės produktus, ir joms stiprėjant, stiprėtų ir visa ekonomika. Tam reikalingi kompleksiniai sprendimai, galbūt pasiremiant kai kurių kitų valstybių pavyzdžiu, kai net įstatymuose numatoma, kokia apimtis gynybos ir saugumo tikslais sudarytų sandorių turi tekti vietos įmonėms.

Bet kuriuo atveju patarlė, kad nemaitinantis savo kariuomenės turės maitinti priešų armiją, yra visiškai teisinga. Todėl sprendimas itin žemų ar net minusinių palūkanų laikais skolintis 30 mln. eurų ir skirti juos gynybos reikmėms yra visiškai teisingas bei savalaikis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ALGIS

ALGIS portretas
BŪTINUMO SKOLINTIS NĖRA , SKOLINAMASI TIK DĖL ĮVAIZDŽIO PASAKYKIT AR REIKIA IEŠKOTI DIDESNIO IŠSIGIMIMO LAIPSNIO .

S.

S. portretas
Jei "verslininkai" nebūtų išvarę milijono lietuvių užsienin, jie dirbdami Lietuvoje uždirbtų reikiamas lėšas ir gynybai ir pensijoms.

Sunkiausia yra

Sunkiausia yra portretas
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentui SUPRASTI ,kad SVARBIAUSIA INVESTICIJA YRA ŽMOGUS !
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    6
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių