Svarbiausios „Kronikos“ pamokos

Minint „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 50-ąsias metines, LR Seime vyks konferencija „50 metų po „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“. Konferencijos globėjas J.E. kardinolas Sigitas Tamkevičius dalijasi mintimis apie šio istorinio fenomeno prasmę anuomet, reikšmę šiandien ir ateities perspektyvas.

– Jūsų Eminencija, kaip manote, kokias „Kronikos“ pamokas Lietuva išmoko, o kokias galbūt primiršo?

– Svarbiausioji „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ pamoka – už tiesą ir laisvę reikia kovoti per visą gyvenimą. Dievas mus apdovanojo laisve, bet tą laisvę daug kas kėsinasi pavergti. Ne tik išorinės jėgos, bet ir įvairūs mūsų vidiniai polinkiai.

Žmogų gali kėsintis pavergti ne tik išorinis, gerai matomas priešas, kaip tai vyksta šiandienėje Ukrainoje, bet ir blogis, esantis šalia mūsų, kaip alkoholis, narkotikai ir panašūs dalykai. Ir ši vergystė gali būti ne mažiau pražūtinga už išorinę nelaisvę. Jei žmogus nebudi, jis gali labai lengvai prarasti laisvę.

Sovietmečiu viskas buvo aišku: buvome okupuoti, okupantas kovojo su tautiškumu, su Bažnyčia. Buvo labai akivaizdu, kur reikia priešintis. Šiandien gali atrodyti, kad jau nereikia kovoti už laisvę. Bet tokiomis laisvės sąlygomis yra pavojus pasinerti į pramogas, daiktus ir jau nebranginti tiesos, tikėjimo. Žmogus gali nė nepajusti, kai savo vidumi tampa pavergtas.

Gyvename laisvoje Lietuvoje, bet tikrai laisvų žmonių, man atrodo, yra mažuma.

Sovietmečiu kovojome už išorinę laisvę, šiandien tos kovos jau nebereikia, bet už visą žmogaus laisvę reikia kovoti visą gyvenimą. Tai ir būtų „Kronikos“ pamoka.

– Kaip manote, kodėl Lietuvoje būtent Katalikų bažnyčia tapdavo laisvės kovų bastionu (prisimename 1863 m. sukilimą, Blaivybės sąjūdį, knygnešius, pasipriešinimą sovietizacijai).

– Bažnyčia stovi ant uolos, kuria yra Kristus ir jo paskelbtoji Evangelija. Kas priima Kristų, savo gyvenimą stato ne ant smėlio, bet uolos. Kristus apie save pasakė: „Aš esu tiesa“ ir „Tiesa padarys jus laisvus“. Vadinasi, krikščionis niekuomet nesusitaikys su vergiška padėtimi. Krikščioniškas tikėjimas, jeigu jo nuosekliai laikomasi, visais laikais padėdavo žmonėms stovėti tiesos pusėje ir kovoti už laisvę. Kai žmogus be tikėjimo ima kurti savo tiesas, labai dažnai jis nueina į visokius klystkelius. Manau, Bažnyčia tuo ir brangi tiek praeityje, tiek šiandien, kad ji žmogų padaro tvirtą, sąžiningą, kovojantį su bet kokia prievarta.

Galime tik pasidžiaugti, kad Vakarų civilizacija kūrėsi ant krikščioniškų pamatų; tai užtikrino jos gyvybingumą. Todėl mūsų tikėjimas yra didelė brangenybė.

Žvelgdami į savo istoriją matome, kad Bažnyčia ir jos žmonės visada kovoja už laisvę: carinės priespaudos laikais – knygnešiai, sovietmečiu – „Kronika“, vėliau – Sąjūdis. Ir visur pirmose gretose matome tikinčius žmones, krikščionis. Man atrodo, esminis dalykas, kad tikėjimas padaro žmogų pakankamai stiprų, tikėjimas iš žmogaus reikalauja gyventi tiesoje, elgtis pagal sąžinę. Todėl tvirtai tikinčio žmogaus neįmanoma pavergti. Jis visada kovos už tikrą laisvę.

– Kaip Lietuvos visuomenėje keitėsi požiūris į „Kroniką“, jos leidėjus ir platintojus per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį?

– Man atrodo, kad „Kronika“ nestokojo dėmesio per visą nepriklausomybės laikotarpį, tik šiemet, minint „Kronikos“ 50 metų jubiliejų, to dėmesio yra išskirtinai labai daug.

Jei žmogus nebudi, jis gali labai lengvai prarasti laisvę.

Dauguma „Kronikos“ žmonių buvo gana kuklūs ir nematė reikalo apie save kalbėti. Tačiau dėmesys su metais augo, ypač artėjant apvalioms sukaktims – 30, 40 metų. Šiemet jo ypač daug, iš visų pusių analizuojama, kokia „Kronikos“ įtaka buvo anuomet, kokių pamokų gali būti šiandien.

Apie „Kronikos“ leidimą, apie tai, kas buvo prieš 50 metų, kalbėta daug. Kartais man atrodo, kad gal net per daug. Bet labai svarbu, kad mes iš „Kronikos“ fakto pasidarytume išvadas dabarčiai. Žmonės ir sovietmečiu, ir dabar yra panašūs. Ir anuomet, ir šiandien mums reikia stovėti tiesos pusėje, kovoti už tikrą vidinę, dvasinę laisvę.

Todėl „Kronikos“ pamokos, man atrodo, šiandien yra ne mažiau aktualios, nes mus daug kas bando pavergti. Pavyzdžiui, genderistinė ideologija, kurią popiežius Pranciškus įvardija kaip ideologinę kolonizaciją; arba pastangos tikėjimą, Bažnyčią palikti kažkur paribyje, tarsi tai būtų visiškai nesvarbu.

Manau, kad labai svarbi „Kronikos“ pamoka – mūsų tautos pamatų pamatas buvo ir yra krikščionybė ir šitą pamatą reikia labai branginti. Jei, neduok Dieve, mes jį prarastume, būtume beviltiški.

Seime vyksianti konferencija bus ne tiek apie praeitį, daugiau bus kalbama apie dabartį ir ateitį. Apie tai ir reikia kalbėti: ką nuveikė „Kronika“, paanalizuoti, ką mes šiandien turime padaryti, kad būtume tokie tvirti, kokie tvirti buvo „Kronikos“ žmonės.

– Gimė ir auga jaunoji karta, kuri tiek apie „Kroniką“, tiek apie totalitarinį sovietmečio režimą žino tik iš vadovėlių arba vyresniųjų pasakojimų. Kokią žinią norėtumėte jiems palikti?

– Yra didelė pagunda manyti, kad svarbu tik tai, ką mes patys šiandien kuriame. Labai lengva taip susireikšminti. Svarbiausia žinia, kurią norėčiau palikti jaunajai kartai: labai branginkite savo šaknis. Tos šaknys yra visa tai, ką kūrė ir už ką kovojo visi mūsų pirmtakai. Šis paveldas yra brangenybė, iš kurios galime mokytis kurti ateitį. Istorija yra gyvenimo mokytoja; ta mokytoja yra ir mūsų istorinės šaknys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

TAIKOS !!

TAIKOS  !! portretas
Gerbiu S.T. kardinola,puiku zmogu ,atsidavusi ,pasishventusi krikshcioni teologijos granta..Dievinu S.T. protingus ,didingus pamokslus...kiekvienam linkiu nors karta ishgirsti sio Zmogaus kalba!!! [[[nors Dievas nedave man TIKEJIMO dovanos{ ir reiktu mane sudeginti ant lauzo..} Musu krikshcioniu religija --yra Tautos stiprybes pamatas,,,ir gerio neshejas tvirtybes saugotojas ,,,musu tautos shaknu saugotojas. Garbe shiam pasishventusiam ZMOGUI.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Relikvijos prasmė
    Relikvijos prasmė

    Taip jau istoriškai sutapo, kad Kaliningradas nūnai atsidūrė savotiškoje apsiaustyje, kaip ir Berlynas lygiai prieš 74 metus. Bet jei visai tiksliai, tai į šitą eksklavą šiandien per Lietuvą nepraleidžiami traukiniai,...

  • Europietiškas auklėjimas
    Europietiškas auklėjimas

    Išmintingi tėvai žino: paauglystė su durų trankymais, nuolatiniu dėmesio ir padrąsinimo poreikiu, išlaidomis pirmojo būtinumo poreikiams ir emocinio bado malšinimui yra natūralus žmogaus formavimosi etapas. Viskas pergyvenama ir d...

  • Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?
    Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?

    Vykstant sunkiai suvokiamam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą ir praėjus pirmam šokui, žmonėms kilo klausimų dėl gyventojų apsaugojimo karo atveju nuo galimos žūties. Vėl suaktyvėjo kalbos dėl specialių slėptuvių. ...

  • Kultūros nakties tamsumos
    Kultūros nakties tamsumos

    Tai, kad pasaulyje nėra teisingos teisybės, seniai visi žino. Bet. Kad visiškai nėra kultūros, tapo didele naujiena. Manyta, kad dauguma gatvėje vaikštinėjančių piliečių yra kultūringi. Vieni – daugiau, kiti – mažiau. Na,...

    5
  • Romantizuojama lyderystė ir pamirštami sekėjai
    Romantizuojama lyderystė ir pamirštami sekėjai

    Ar trūksta lyderių? Kodėl lyderiai šiuo metu tyli? Kas, apskritai, yra lyderis? Lyderystė sulaukia daug verslo, mokslininkų, švietimo atstovų, politikų ir visos visuomenės dėmesio. Tiesą sakant, sulaukia tiek dėmesio, kad ši s...

  • Žydrūnai, atstokite nuo Zitos
    Žydrūnai, atstokite nuo Zitos

    Na, tiesiog trūksta žodžių. Nebeįmanoma suvokti, kas čia pas mus vyksta. Nejaugi Lietuvoje tikrai nebeliko žodžio laisvės ir persekiojami visi, kas tik drįsta kalbėti ne taip, kaip kažkas išsigalvoja išsidrėbę žydrosiose Vilniaus s...

    31
  • Lydekai paliepus
    Lydekai paliepus

    Metų pradžioje buvo paminėtas Lietuvos žemės reformos, dar vadinamos agrarine revoliucija, šimtmetis. Prisiminta šios reformos reikšmė ne tik šalies ekonomikai, bet ir valstybingumui. Drąsus valstybės žingsnis suteikti žem...

    2
  • Jo didenybė Pamokų nelankymas
    Jo didenybė Pamokų nelankymas

    Pirmiausia būna paprastas pramiegojimas. Na, kam nepasitaiko...  Po to pradedi įvertinti anksčiau į darbą išeinančių tėvų faktorių. Tėvai pažadina, išeina į darbą, o tu vertiesi ant kito šono ir pabundi tik tuomet, kai d...

    1
  • Dėl pigesnių prekių iš Baltarusijos parsiduotų ir velniui?
    Dėl pigesnių prekių iš Baltarusijos parsiduotų ir velniui?

    Karas Ukrainoje nepalieka abejingų. Išties daugelis lietuvių nuoširdžiai stengiasi padėti Rusijos agresiją patiriančiai ukrainiečių tautai: priima gyventi pabėgėlius, siunčia paramą į Ukrainą ir etc. Juk puikiai suvokiame, kad jie k...

  • Nuvirtę ąžuolai
    Nuvirtę ąžuolai

    Lietuvos futbolas nesiliauja stebinti. Tiksliau, šiurpinti saujelę savo vis dar likusių gerbėjų. Valdo Ivanausko muštruojamos šalies nacionalinės rinktinės rezultatai Tautų lygos turnyre pranoko net blogiausius lūkesčius. ...

    1
Daugiau straipsnių