Švietimo kokybės viražai

  • Teksto dydis:

Švietimo kokybė yra vienas dažniausiai sutinkamų rodiklių įvairiuose ugdymo politiką ir strategiją apibrėžiančių dokumentų, tačiau kartu tai yra labai sunkiai apčiuopiamas terminas.

Vilniaus universiteto mokslininkai – Ugdymo mokslų instituto docentė dr. Irena Stonkuvienė, Filosofijos fakulteto docentė dr. Agnė Juškevičienė ir pedagogas, socialinių mokslų daktaras, leidyklos "Šviesa" ekspertas Simonas Šabanovas – atlikę lyginamąjį tyrimą apibrėžė, kaip švietimo kokybę supranta ir vertina skirtingos ugdymo procese dalyvaujančios grupės: tėvai, mokytojai, mokyklų administracijos darbuotojai ir darbdaviai.

Tyrimo dalyvių nuomonės apie tai, kas yra kokybiškas švietimas, gerokai išsiskiria. Vis dėlto mokslininkams pavyko suformuluoti pagrindines išvadas ir rekomendacijas, kurias jie sutarė Tarptautinės technologijų, edukacijos ir plėtros akademijos mokslinėje konferencijoje "ICERI 2021".

Du požiūriai

Švietimo kokybę apibrėžia įvairūs oficialūs dokumentai – moksliniai straipsniai, švietimo institucijų strategijos ir rezultatų ataskaitos. Pats švietimo vertinimas priklauso nuo daugelio ideologinių, socialinių ir politinių vertybių. Vieni apibrėžimai labiau akcentuoja kiekybinius, išmatuojamus rezultatus – tai būdinga ekonominiam požiūriui į švietimą, o kiti daugiau dėmesio skiria pačiam edukacijos procesui – kas vyksta pamokose – tai labiau atspindi humanistinę švietimo tradiciją.

Tyrėjai išsiaiškino, kad visuomenės supratimas apie švietimą išsiskiria, pirmiausia dėl požiūrio į tai, ko siekiama ir kas turėtų vaidinti svarbiausią vaidmenį tikslus paverčiant realybe.

Vietoje standartizuotų žinių rezultatų, tėvai ir būsimieji darbdaviai akcentuoja kiekvieno žmogaus individualumą.

Doc. dr. A. Juškevičienė pateikė net keletą įžvalgų, skatindama atkreipti dėmesį į švietimo kokybės sampratą ir jos įgyvendinamumą. "Tėvai, mokytojai ir darbdaviai skirtingai suvokia švietimo kokybę. Pavyzdžiui, tėvai, kalbėdami apie švietimo kokybę, daugiausiai iš visų tirtų grupių nurodo mokytojo asmenybės, nuolat besimokančio mokytojo svarbą. Patys mokytojai pabrėžė, kad švietimo kokybė priklauso nuo mokytojo socio-emocinės būsenos. Įdomu tai, kad darbdaviai mokytojo vaidmens apskritai neakcentuoja arba mini labai minimaliai", – teigė ji.

Skirtingi lūkesčiai

Viena iš pagrindinių lietuvių mokslininkų išvadų – darbdaviai ir tėvai labiau linkę laikytis humanistinio požiūrio ir pirmenybę teikia inovatyvioms ugdymo praktikoms (turiniui, metodams ir kt.), padedančioms užauginti laisvą, atsakingą, kūrybiškai ir kritiškai mąstančią asmenybę. Tačiau kiti informantai tokia švietimo vizija nepasitiki ir nemano, kad įmanoma ją įgyvendinti. Vietoje to, praktikoje naudojami įvairūs biurokratiniai ir administraciniai svertai, o mokyklos verčiamos sekti ekonominiu švietimo kokybės vertinimo keliu.

Dr. S.Šabanovas kartu įvardijo ir vieną iš pagrindinių iššūkių, kodėl švietime nepavyksta dirbti sėkmingai. "Pasirodo, kad tėvai ir darbdaviai net nemini PISA ar VBE rezultatų, dėl kurių taip jaudinasi švietimo atstovai. Vietoje standartizuotų žinių patikrinimų ir jų rezultatų, tėvai ir būsimieji darbdaviai akcentuoja kiekvieno žmogaus individualumą. Taip išryškėjo, kad neturime vieningos švietimo ambicijos, kuri apibrėžtų, kokio ugdymo norime – ar akcentuoto į akademinius rezultatus, ar vis tik į holistinės asmenybės formavimą? Tėvai, darbdaviai ir net su vaikais dirbantys mokytojai yra linkę akcentuoti ne akademinius pasiekimus, o asmenybės raidą", – teigia dr. S. Šabanovas.

Pasak švietimo eksperto, šiuo metu ugdymo procesas daugiau priklauso nuo pavienių praktikų – mokyklų vadovų požiūrio ir sprendimų, mokytojo darbo klasėje, pasirenkamų ugdymo priemonių ir jų kūrėjų.

Kaip pastebi tyrėjai, kalbėdami apie švietimo kokybę praktikoje, pirmiausia turėtume susitarti, ko švietimo pagalba siekiame. Čia vėl susiduriame su dilema, nes darbdaviai kiek kitaip supranta išsilavinusio žmogaus kriterijus negu dalyvaujantieji ugdymo procese.

"Darbdaviai visus savo atsakymus apie švietimo tikslus ir ugdymo procesą siejo su tuo, koks, jų manymu, turi būti išsiugdęs arba kitaip – išugdytas žmogus. Jiems švietimo kokybė priklauso nuo to, koks darbuotojas ateina į darbo rinką ir visuomenę plačiąja prasme. Ir čia darbdaviai pateikė tikrai visuminį ir tokį ganėtinai holistinį vaizdą: asmuo ugdomas neišskaidytoje sistemoje, o integruojant dalykus, ypatingai svarbus kūrybiškumas, kritinis mąstymas, praktinis žinių taikymas. Kitos tyrimo dalyvių grupės – tėvai ir mokytojai – švietimo kokybę dėliojo iš įvairesnių skirtingų detalių: nuo orientavimosi į mokinį, mokyklos vadybos, iki tėvų įtraukimo į ugdymo procesą", – teigia doc. dr. A.Juškevičienė.

Nesislėpti už abstrakcijų

Tyrėjai nesiėmė spręsti, kurie lūkesčiai, švietimo sampratos ir tikslai yra geresni, tiesiog įspėjo, kad vieningo sutarimo neturime. Todėl turėtume būti sąmoningi ir nepriimti švietimo kokybės sampratos kaip savaime suprantamos, o kiekvieną kartą tiksliai apibrėžti, ko siekiame ir kaip.

Doc. dr. Irena Stonkuvienė atkreipė dėmesį, kad norėdami perkelti tikslus į praktiką pirmiausia turėtume susitarti, ko mes, kaip visuomenė, norime pasiekti. Į tai turėtų būti orientuoti ir strateginiai dokumentai, ir veiklos vertinimo metodai, ir ugdymo priemonės.

"Apibendrinus kokybinio tyrimo rezultatus matyti, kad tiek tyrime dalyvavę darbdaviai, tiek mokytojai, tiek tėvai akcentuoja būtent humanistinį požiūrį į švietimo kokybę. Buvo išskiriamos į laisvos, atsakingos, kūrybiškai ir kritiškai mąstančios asmenybės ugdymą nukreiptos inovatyvios ugdymo praktikos (turinys, metodai ir t.t.), pabrėžiama personalizuoto ugdymo, paremto vertybėmis ir aiškia ugdymo filosofija svarba, šeimos, mokyklos, darbdavių ir kitų švietimo kokybe suinteresuotų grupių bendradarbiavimo būtinybė ir t.t. Tačiau iš kai kurių atsakymų ryškėja, kad toks požiūris yra daugiau siekiamybė, nei reali švietimo praktika", – teigia doc. dr. I.Stonkuvienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lesbybiankų maras

Lesbybiankų maras portretas
Žmogystos ir Ypatos,- siūlau naudoti vietoj žmogių,- kada įteisinsime zoofiliją ir nekrofilija,- jau "pažangiausioj" pasaulio šaly Olandinjoje incestas nelaikomas nusikaltimu...

Kaunietis

Kaunietis portretas
Tautos gyvenimo kokybė, jos ateitis priklauso nuo piliečių moralės ir išprusimo lygio. Kiekviena karta savo vaikų auklėjimu ir švietimu kuria pamatus ateities kartoms ir tik moraliniai išsigimėliai nelinki jiems geresnio gyvenimo. Yra šalių, kurios nebesusitvarko su narkotikais. Turėjome taborą, didelių pastangų dėka jį pavyko sunaikinti. Paryžiuje, Amsterdame, Berlyne yra ištisi kvartalai į kuriuos nenaudojantiems narkotikų užeiti nerekomenduojama. Ar to norime Lietuvoje?

Arturas

Arturas   portretas
Klausiu tyrėjų: kokie yra švietimo sistemos tikslai?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Pandemija padėjo atrasti savanorystę
    Pandemija padėjo atrasti savanorystę

    Europos Komisijos (EK) duomenimis, prieš kelerius metus savanoriška neatlygintina veikla padedant kitiems Lietuvoje užsiėmė tik 15 proc. gyventojų. Dabar nevyriausybinės organizacijos fiksuoja pandemijos metu išaugusį, savanoriauti p...

  • XXI a. vergovė
    XXI a. vergovė

    Darbo kodeksas vis laisvėja, o požiūris į nedirbančius gyventojus griežtėja. Ilgalaikiai bedarbiai, atsisakę dviejų darbo pasiūlymų, ne tik savo pašalpos nebegaus, bet ir nebebus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). ...

    1
  • Už lango – marazmų snygis
    Už lango – marazmų snygis

    Kiekvienas Lietuvoje zylioja kaip moka. Štai visų stilistų stilistas jau lygina miestų eglutes: viena graži, apie kitą – nė žodžio, o į kaimietiškas net nepažvelgė. Koks yra esminis grožio kriterijus, niekas nežino, bet, prasid...

    7
  • Galimybių paso kaina
    Galimybių paso kaina

    Galimybių pasą (GP) pasiskiepijus galima gauti nemokamai. Visi kiti variantai kainuoja. ...

    17
  • Gyvenimas gerės
    Gyvenimas gerės

    Kai normalūs Europos klubai dar tik ruošiasi svarbiausioms sezono kovoms, Lietuvos futbolininkai ramiai pakuojasi daiktus skristi į Egiptą. Arba Turkiją. Ar dar kur nors, kur galėtų ekonominiu režimu praleisti ilgai lauktas atostogas. ...

    3
  • Plikledžio iššūkiai: kada traumos pripažįstamos darbinėmis
    Plikledžio iššūkiai: kada traumos pripažįstamos darbinėmis

    Kasmet iškritus pirmajam sniegui ir ledui padengus kelius bei šaligatvius padaugėja nelaimingų atsitikimų. Retas žino, kad pakeliui į darbą ir iš darbo patirtos traumos gali būti pripažintos kaip draudiminiai įvykiai, už kuriuos ...

    1
  • Veganui trūko meilės
    Veganui trūko meilės

    Diskusijų skatinimo ir politinio korektiškumo pritvinkusiame pasaulyje į žmogaus proto bei valios pastangomis sukurtus branduolinius ginklus dažniausiai žvelgiama priešiškai, tačiau šios masinio naikinimo priemonės turi ir sa...

    5
  • Civilizacijos sutemos
    Civilizacijos sutemos

    Senesnė už rašytinę istoriją, egzistavusi daugelyje kultūrų ir baisesnė už karą, turbūt yra tik vergystė. Šiandien, minint Tarptautinę vergovės panaikinimo dieną, tenka pripažinti, kad šios civilizacijos gėdos atsisakyta it...

    7
  • Ar daugiaaukštė stovėjimo aikštelė panaikins eismo bėdas Kauno centre?
    Ar daugiaaukštė stovėjimo aikštelė panaikins eismo bėdas Kauno centre?

    Prieš gerą mėnesį paskelbta, kad pačiame Kauno centre – tuščioje buvusio "Merkurijaus" kiemo vietoje – planuojama statyti 262 lengvųjų automobilių vietų daugiaaukštę stovėjimo aikštelę. Rangos darb...

    6
  • Olimpinė diplomatija
    Olimpinė diplomatija

    Pandemijos sukelta sporto kalendoriaus suirutė tęsiasi. Kitaip nei įprasta, per trumpesnį laiką, vienerius metus, būsime išgyvenę net dvi labai keistas olimpiadas. ...

    1
Daugiau straipsnių