Šią savaitę Lietuvos sportą vėl drebina dopingo skandalai. Vienas jų baigėsi sunkiosios atletikos federacijos prezidento Bronislovo Vyšniausko ir dviračių sporto trenerio Antano Jakimavičiaus teismu. Abu skandalingai pagarsėję veikėjai sulaukė nuosprendžių, tačiau vis tiek gali šypsotis. 5 tūkst. eurų bauda už uždraustų cheminių medžiagų laikymą ir gabenimą – ne pats skaudžiausias kirtis, spėjant, kad ta veikla galėjo būti, švelniai tariant, nenuostolinga. Svarbiausia, kad teismas atmetė kaltinimus strategams dėl šių medžiagų platinimo. Už tai būtų grėsusios jau kur kas rimtesnės sankcijos. Pasak teismo, didžiulius draudžiamų medžiagų kiekius treneriai pirko tik savo asmeninėms reikmėms. Galbūt. Juk maža kokios preparatų pagalbos gali prireikti garbaus amžiaus vyrams. Tačiau lyg tyčia jau po keleto dienų Lietuvos antidopingo agentūra pranešė apie dviejų šalies sunkiaatlečių: daugkartinio Europos čempionatų prizininko Žygimanto Stanulio ir klaipėdiečio Irmanto Kačinsko suspendavimą. Ir sutapk tu man taip – abu jie B.Vyšniausko auklėtiniai. Drauge su jais nuo veiklos nušalinti prezidento sūnus Ramūnas Vyšniauskas ir neseniai seksualinio priekabiavimo istorijose minėtas dviračių sporto treneris A.Jakimavičius su savo kolege Solveiga Baleišyte.

Pasak teismo, didžiulius draudžiamų medžiagų kiekius treneriai pirko tik savo asmeninėms reikmėms. Galbūt. Juk maža kokios preparatų pagalbos gali prireikti garbaus amžiaus vyrams.

Panašu, kad sporto veikėjai iš klaidų ne tik nesimoko, bet ir neketina mokytis. Juk Vyšniauskų pavardė dopingo skandaluose linksniuojama jau bene du dešimtmečius. Be to, dėl analogiškų pažeidimų baustas visas būrys jų auklėtinių, tarp jų ir Rio žaidynių prizininkas Aurimas Didžbalis.

Kai vienoje svarstyklių pusėje solidžios pinigų sumos ir šlovė, o kitoje – galimi suspendavimai, neretai pasivejantys tik po kelerių metų, visuomet atsiras tų, kurie pasirinks ne alinančias treniruotes, o švirkštą.