- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Alfredas Zdramys
Baltarusijos kaimynystė Lietuvai visada lyg peilis po kaklu. Per mūsų kiaurą sieną srūva ne tik nelegalūs migrantai, bet ir alkoholio upeliai, neužtvenkiama ir tabako kontrabandos upė. Negi nieko neįmanoma padaryti? Viskas įmanoma.
Dalis politikų Baltarusiją atvirai kaltina eksportuojant pas mus Irako, Afganistano ir kitų šalių piliečius. Esą padidėję srautai – tai kerštas Lietuvai dėl iniciatyvų blokuoti baltarusišką elektrą, dėl reikalavimų Minskui taikyti pačias griežčiausias sankcijas po prievartinio "Ryanair" lėktuvo, skridusio į Vilnių, nutupdymo.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė džiūgauja, kad patikslintame šių metų valstybės biudžete pavyko pasienio su Baltarusija stebėjimo priemonėms išpešti 11 mln. eurų. Minimalioms priemonėms. Vadinasi, kad sienoje skylių bus, tik šiek tiek mažiau. Ministrė suskaičiavo, kad patikimai tvorai (tokiai, kokia Vengrija atsitvėrė nuo prieš keletą metų nuo užplūdusių šimtatūkstantinių nelegalų srautų) reikėtų 150 mln. eurų. Beprotiškai daug!
Ar tvorelė pasienyje su Baltarusija nebus tokia, kuri ne saugos mus, o ją gausioms pareigūnų pajėgoms reikės sergėti, kad nepavogtų?
Tačiau mūsų teisėsauga ir ekonomistai turi savo skaičiavimus, kiek valstybei kainuoja kiauras pasienis. 200 mln. eurų – manoma, kad tiek pelno per metus Lietuvoje šešėlinio pasaulio baronai gauna vien iš cigarečių kontrabandos. Aritmetika paprasta: nutiesi tvorą per metus, ne tik pinigų neišleidi, bet dar 50 mln. eurų gauni. Ir nelegalūs migrantai, kuriuos įsileido Baltarusija, lieka anapus.
Mūsų valdžia yra užsakiusi galimybių studiją, kaip nuo kaimynų atsitverti už 15 mln. eurų, – dešimt kartų pigiau. Bet. Ar tai nebus tokia, kuri ne saugos mus, o ją gausioms pareigūnų pajėgoms reikės sergėti, kad nepavogtų? Turime puikų pavyzdį, kai, besikaunant su afrikiniu kiaulių maru, Alytaus rajone buvo nutiesta tvorelė, kad šernai nemigruotų. Kur ji dabar? Miškuose nesimato. Ir stulpus, ir vielos tinklą apdairūs ilgapirščiai susitempė į savo kiemus. Kaltininkų išgaudyti nepavyko, karčią nuostolių piliulę kaip visada nurijo mokesčių mokėtojai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?2Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyseReikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
