Šyvos kumelės sapnas

Šią savaitę sukako treji metai, kai visa tauta, visa Lietuva, visa tikroji demokratija pakilo į kovą už tikrąsias vertybes. Prisimenu, kaip mes, tikrųjų patriotų minia, seni šustauskininkai ir paksistai, prieš du dešimtmečius išgaišusios politinio paribio atliekos, etatiniai sveikinimų koncertų dainininkai ir kiti susirinkome tą dieną parke, kuriame buvo įrengta scena.

Mes susirinkome tam, kad nereikėtų skiepytis, dėvėti kaukių, taip pat norėjome aiškiai parodyti, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau, kad Rusija turi teisę daryti su kaimyninėmis valstybėmis ką nori ir kad Lietuva referendumo būdu turi išstoti iš ES ir NATO beigi laisva tautos valia įsileisti Rusijos taikdarius.

Netoliese manęs stipruolis ir komikas, po tris kartus išsiskyrę tradicinių šeimos vertybių gynėjai, susisupę į vėliavą, padabintą svastika, kūju, pjautuvu ir vaivorykštės spalvomis, aistringai bučiavosi, o greta manęs stovinti moteriškė su vaiku gliaudė „siemkas“ ir spoksojo į sceną.

„Ir tada Songokas prie Čičės išsitraukė dešrelę ir pradėjo tampyti ją pirmyn atgal, pirmyn atgal, ir jis pavirto į 69 levelio super sajaną“, – liguistai tęsdamas balses pasakojo vaikas savo motinai.

„Ka tou čia daba šneki? Kas tau visą tą pasakoujo?“ – viauktelėjo moteriškė.

„Dėdė Tuomas“, – pasakė vaikas.

„Aik jou. Pasižiourėk, kaip išsitępiai. Visas murzynas“, – burbtelėjo „siemkų“ gliaudytoja savo atžalai ir kirto keletą kartų per užpakalį.

Tada ant scenos užlipo žmonės. Jie vis kažką kalbėjo ir kalbėjo, o mes plojome ir plojome, mat jų žodžiai ir mintys sutapo su mūsiškėmis.

Vėliau ant scenos užlipo labai stora moteriškė, primenanti kotletą su akiniais, ir užtraukė dainą.

„Aš jau nepakeliu minčių apie save. Kaip Pirskienė nulipusi nuo vamzdžio. Atvežusi „Litvon“ rusiškas trąšas. O tu man atsakai: „Esu Barbauskis“, – dainavo būtybė.

Vėliau ji sušuko: „O dabar visi kartu! Kur jūsų rankos?“ Ir mes kartu dainavome su ja bei jos fonograma. O tada vaikas, kalbėjęs apie Songoką, parodė į viršų, ir mes visi išvydome lėktuvėlį, nuo kurio man net sudrėko.

„Juk tai – Rolis!“ – sušukau garsiai, ir visi minioje pradėjo šaukti: „Jėėė!“

Iš lėktuvo pasipylė panaudoti sėdimosios valymui skirti daiktai, su kuriais Rolis, matyt, kadaise meldėsi Merkinės piramidėje, o žmonės puolė tuos daiktus gaudyti ir uostyti.

Tada mes visi patraukėme iš parko į Tradicinių šeimos vertybių tyrimo centrą. Atsimenu, kaip tame centre visas būrys analitikų mane apspito ir užlipę ant manęs pradėjo judėti pirmyn atgal, o mano galvoje tebeskambėjo vaiko pasakojimas apie Songoką ir Dėdę Tomą.

„Ale visai kaip tarybiniais laikais“, – pasakė stipruolis komikui, stebėdamas šitą procesą.

Tada, prieš trejus metus, buvo kiti laikai. Atrodė, kad mes buvome tokie vieningi ir turintys tiek daug potencialo išvaduoti Lietuvą nuo jos pačios, tačiau pernai prasidėjo karas Ukrainoje. V. Putinas pradėjo kovoti su užsienio agentais ir fašistais, Rusijai buvo įvestos sankcijos, ir žmonės vėl tapo susvetimėję, ir su kiekviena diena parke praėjusios akimirkos atrodo kaip šyvos kumelės sapnas.


Šiame straipsnyje: demokratijavertybėsšeima

NAUJAUSI KOMENTARAI

Onė

Onė portretas
Tokie rašytojai pavojingi .

de bile

de bile portretas
gydikis galvą rašytoja, kliedi ir nejauti

Taigi

Taigi portretas
Straipsnio pavadinime ji aiškiai prisistato ir aprašo savo sapną. Nėra ko stebėtis.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Kriminalinės mobilizacijos „paniatkės“
    Kriminalinės mobilizacijos „paniatkės“

    Kažin ar pasaulyje yra dar viena civilizuota valstybė, kur žudikai, prievartautojai, plėšikai, kyšininkai nebaudžiami? ...

  • Kaip Auksūdžio kaimas tapo aukso vertės
    Kaip Auksūdžio kaimas tapo aukso vertės

    Mažytis Vakarų Lietuvos Auksūdžio kaimas Darbėnų seniūnijoje bene labiausiai išgarsino naujausias atsinaujinančios energetikos elektrolizės technologijas, kurios naudojamos metanoliui ir vandeniliui gaminti. ...

    12
  • Reikia sunkiųjų darbų kalėjimo
    Reikia sunkiųjų darbų kalėjimo

    Priviso pas mus visokių valkatų, niekur nedirbančių išlaikytinių, girtuoklių, beviltiškų alkoholikų, kurie vagia iš parduotuvių, miega krūmuose ar gatvėje ant suolų ir visiškai nesirūpina nei savo artimaisiais, nei paty...

    2
  • Niūrus 1944-ųjų ruduo
    Niūrus 1944-ųjų ruduo

    Keletą dienų kaime buvo ramu, tik girdėjosi tolimi pabūklų garsai. Pirmą rusą pamatėme po kelių dienų. Ant arklio į kiemą įjojęs kariškis pasisukiojo, pasidairė ir išjojo. ...

    2
  • Niūrus 1944-ųjų ruduo
    Niūrus 1944-ųjų ruduo

    1944-ųjų spalio pradžioje, frontui pajudėjus ties Žemaitijos riba, prasidėjo masinė Klaipėdos krašto gyventojų evakuacija. ...

    1
  • Kokia Rusija bus po V. Putino?
    Kokia Rusija bus po V. Putino?

    Galima tikėtis, kad Vladimirui Putinui iškeliavus į dausas, kaip žąsinui Moliūgui, Rusijoje prasidės atšilimas. Visa jos istorija po 1917 m. bolševikų perversmo tai rodo. Leninas įvedė proletariato diktatūrą, arba karinį komuni...

  • Kelionė į sostinę buvo baisi
    Kelionė į sostinę buvo baisi

    Vis dar negaliu atsigauti po vieno įvykio. Mano vaikai gyvena Vilniuje. Ir mano anūkas irgi ten gyvena – lanko privačią mokyklą. ...

    4
  • Artėja kovas, metas kirsti medžius
    Artėja kovas, metas kirsti medžius

    Nedaug laiko liko iki pavasario, laikas būtų miestui susitvarkyti problemines vietas. ...

    3
  • Prisimenu Idzelevičių malūną
    Prisimenu Idzelevičių malūną

    Tai buvo tolimi tolimi 1938–1939 metai. Buvau septynerių aštuonerių metų vyras, ir pirma mintis pabudus gražų vasaros rytą – kuo greičiau lėkti į netoliese plytintį gražųjį Veiviržo slėnį, kur klebono piemuo, mokėjęs daug p...

  • Kaip atpažinti „vatniką“
    Kaip atpažinti „vatniką“

    Neseniai Šaulių sąjungos vadas pareiškė, kad „būtina įgyti žinių ir įgūdžių, kaip elgtis krizės atveju“. ...

    23
Daugiau straipsnių