Tarp plikų šlaunų ir tėvynės

Štai pagaliau ir viešai prabilta, kad investitoriai pas mus nevyksta todėl, kad lėktuvais į tėviškę skrendantys mūsų emigrantai elgiasi kaip gyvuliai – geria, keikiasi ir rūko salone.

Toje žviegiančioje kompanijoje atsidūręs kapitalistas iš tiesų nebepajėgia suvokti, į kokį taborą jis čia vyksta. Todėl už investicijas atsakingi mūsų etatiniai plepiai jau pataria jiems skristi netiesioginiais reisais.

Čia panašiai, kaip be kelnių televizijoje pasirodęs verslininkas: į Palangą skrajoja per Rygą, kad už kelionę galėtų sumokėti 400 eurų, – vis daugiau nei statistinis lietuvis.

Bet šio pavyzdžio potekstė labiau klinikinė. Pirmuoju atveju ilgesnis skrydis bent šiek tiek apsaugo šiferinės Lietuvos prestižą.

Iš tiesų didžioji dalis homogeninių mūsų tautiečių turi ypač keistų elgsenos ir higienos sutrikimų. Vieni, kur tik gali, demonstruoja savo alkoholinę agresiją, likusią nuo 1990-ųjų, kiti, prisiskaitę sovietinių biologijos vadovėlių, vis dar yra įsitikinę, kad reikia maudytis tik kartą per savaitę, o dezodoranto flakonas – fejerverkų atmaina, metama į laužą naujamečiam saliutui.

Štai jums ir kontroversiško tėvynės įvaizdžio genezė.

Tiesa, yra dar ir unikalių tuštybės, kvailumo ir apsimestinio modernumo samplaikų, kurių atsiradimo priežastis galėtų paaiškinti nebent pats Dievas Tėvas.

Kaip galima apibrėžti, pavyzdžiui, minėto verslininko (?) performansą televizijoje be kelnių, visai Lietuvai rodant depiliuotas šlaunis ir lyg niekur nieko kalbant, kad yra kitų poilsio galimybių, ne tik J.Basanavičiaus gatvė?

Iš kur tas mūsų siekis agresyviai, nevalyvai arba idiotiškai demonstruoti save, kad nors kiek išsiskirtum iš visos minios ir vis tiek liktum neatsiejama jos dalis?

Visa tai, ko gero, iš ubagiškumo, proftechninės-komunalinės praeities, dėl kurios labai gėda, bet kuri tebėra reali savastis ir jos niekaip negalima išbraukti iš savo apgailėtino gyvenimo.


Šiame straipsnyje: Tėvynėemigrantaielgesys

NAUJAUSI KOMENTARAI

Užuojauta

Užuojauta portretas
visiems dvasingiesiems, kuriuos tai jaudina. Tiktai nejučia norisi paklausti, kurgi anksčiau buvo mūsų inteligentija, gerbiamieji, kai ši betvarkės ir amoralumo bacila pradėjo skverbtis ir begėdiškai įsitvirtino mūsų gražioje darbščioje Tautoje? Kodėl patys tylėjome ir leidome iš savęs išplėšti dorą, kilnumą, mandagumą, žmogiškumą? Todėl nereiktų pernelyg stebėtis tuo, kas taip bado akis, nes visa tai įvyko ne staiga, bet laipsniškai. O dabar tai jau laikoma "gero tono" etalonu. Deja...

TAIP

TAIP portretas
Daliai lietuvių pasirodyti "24 valandose " yra garbės reikalas, nes normalus žmogus tokių dalykų nenori viešinti. O kaip "šauniai" atrodo policijos patrulių nukenksminami pijokai. Taigi lėktuvuose tokių atgarsių tik trupinėliai. Mes patys save rodome, o paskui stebimės kodėl mes tokie.

ESMĖ

ESMĖ portretas
Apie mūsų nuosmukį kasdien rodo "24 valandos ". Komentatorius rašo apie 1917 metus... tai buvo 1940 metais Kaune kai Laisvės alėjoje pasirodydavo sovietų karininkų žmonos Laisvės alėjoje su naktiniais marškiniais, kuriuos paliko butuose pabėgę ar ištremti žmonės. Na, grigaitį nuolat populiarina ir rodo mūsų televizija, tik nesuprantama kuriais tikslais. Tie, kurie komentuoja neįsivaizduoja kaip etiketo prasme atrodė tarpukario Lietuva, kaip atrodė Lietuvos kaimas, sakysime, iki 1960 metų kuomet įsigalėjo kolchozų santvarka ir sovietų paprotys gerti stiklinėmis.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    10
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių