- Zigmas Jurevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Zigmas Jurevičius
Kur valdiški pinigai, ten verda aistros. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskirstė lėšas aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti. Nors metų pradžioje skelbta apie patobulintus kriterijus, ir vėl neišvengta nesusipratimų.
ŠMSM 68-ioms sporto šakų federacijoms išdalino 8 mln. biudžetinių eurų. Daugiausia lėšų tarp strateginių sporto šakų pervesta Lietuvos plaukimo federacijai – beveik 740 tūkst. eurų, krepšinio federacijai - 588 tūkst. eurų, panaši suma - lengvosios atletikos ir irklavimo federacijoms.
Iš strateginių sporto šakų skurdžiausi trupiniai paberti Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijai (24 tūkst. eurų) ir Lietuvos dziudo federacijai (46 tūkst.). Jei čiuožikams, lyginant 2020-aisiais, finansavimas beveik nesikeitė, tai dziudo atstovams nubraukta beveik trečdalis pernykščio biudžeto. Pastarieji, nors vis dar realiai taikosi į kelialapį į Tokijo olimpiadą, pinigų gavo tiek pat kiek, pavyzdžiui, neolimpinė Lietuvos rankų lenkimo sporto federacija (44 tūkst.). Kita neolimpinė federacija – sambo, atvirkščiai, sulaukė taip pat dosnios 34 tūkst. eurų injekcijos. Sporto kuluaruose kalbama, jog šiai organizacijai padeda tai, jog prie ŠMSM sporto dirvonų vairo stojęs naujasis viceministras Linas Obcarskas – koks sutapimas – dar neseniai ėjo tos pačios sambo federacijos prezidento pareigas.
Klausimų kyla ir daugiau. Pavyzdžiui, tris ar net keturis olimpiečius į Tokiją Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija lėšų gavo mažiau nei bokso federacija, kuri neturės nė vieno olimpinio sportininko. Žinoma, boksininkai, skaudžiai nuskriausti dėl atšaukto svarbiausio atrankos turnyro, kuriame galbūt būtų pačiupę bilietą į Japoniją, savo lėšų, matyt, nusipelnė už masiškumo rodiklius. Tačiau penkiakovininkams jų turėjo būti pridėta daugiau, juk ši sporto šaka – viena brangiausių olimpiniame sąraše. Žirgų išlaikymas, baseinų nuoma, įvairių rungčių trenerių finansavimas reikalauja didelių investicijų.
„Ministerija mums turėtų būti kaip mama, o elgiasi kaip pikta pamotė“, - pernai rėžė Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė, priblokšta ŠMSM sprendimo jos organizacijai dėl neva neatvežto vieno formalaus popieriuko neskirti nė cento. Šiemet jos žodžius kartoja jau kitos federacijos. Tiesa, jei pernai ŠMSM lėšų išvis negavo septynios sporto federacijos, šiemet špyga parodyta jau trylikai jų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...
