Jų palaikoma kukli Kauno rajono "Hoptrans-Sirenų" komanda sensacingai užkopė į Lietuvos moterų krepšinio lygos viršūnę. Merginos, kurių prieš sezoną su aukso medaliais ant kaklo negalėjo įsivaizduoti nei savi, nei svetimi, galingai įveikė visas atkrintamųjų varžybų kliūtis. Kaskart patiesdamos teoriškai už save stipresnes oponentes.

Tačiau J.W.Goethe, matyt, ne veltui rašė: "Teorija, brolau, – sausa šaka, užtat gyvenimo vaisingas medis žydi." Ši faustiška išmintis kaip reta tinka ir "Hoptrans-Sirenoms". Jei būtų paisiusios teorinių išvedžiojimų, Kauno rajono krepšininkės būtų puolusios į euforiją, vos tik perlipusios pusfinalio barjerą. Ko gi čia plėšytis, jei sezono planai ir taip viršyti su kaupu, medaliai jau iškovoti, premijos garantuotos. O mūšiuose dėl aukso laukia galingoji "Sūduva", kuriai pralaimėtos visos keturios reguliariojo sezono akistatos.

Vis dėlto kaunietės ant laurų neprisnūdo. Meistriškumo spragas kompensuodamos pasiaukojama kova, jos pėda po pėdos ant parketo sukūrė krepšinio stebuklą. Kas jį lėmė? Pirmiausia, triuškinama persvara trenerių štabe. Ne procentais, o keliais kartais didesnį biudžetą žarsčiusi "Sūduva" po savo sparnu surinko kone tobulą žaidėjų sudėtį, investavo ir į dvi legionieres iš Jungtinių Valstijų, o trenerių štabui sutaupė. Visam šiam margam chorui dirigavo vienintelis Rimvydas Samulėnas. Nei asistento, nei fizinio rengimo trenerio! "Sirenos" pasirinko kitą kelią. Linas Šalkus, kad ir kokią didelę patirtį turėtų, lemiamoms kovoms pasitelkė asistentą Ričardą Maceiną, o krepšininkių fiziniu pasirengimu visą sezoną kryptingai rūpinosi šios srities specialistas. Tad ar verta stebėtis, kad finišą "Sūduva" pasiekė visiškai išsikvėpusi, o kaunietės po aikštę skraidė lyg ant sparnų.