Viso pasaulio dėmesį kurį laiką kaustė ne tik karas Ukrainoje ir šios šalies bei Vakarų santykiai su Rusija, Graikijos skolų krizė ir jos suvaldymas, bet paskutinėmis dienomis taip pat ir rinkimai Izraelyje, ketvirtą sykį iškėlę Benjaminą Netanyahu į premjerus, ir islamistų teroras – šįkart šiaurinėje Afrikoje, kur jo mažiausiai tikėtasi.

Būtent Tunise, kur, pasak Madrido dienraščio „Mundo“, „atentatas smogė šaliai, tapusiai demokratijos vilties arabų pasaulyje simboliu“.

„Išpuolis prieš nacionalinį muziejų Bardo – pats sunkiausias po diktatoriaus Ben Ali žlugimo. Tai išryškina, kokie pavojai tebegresia pereinamajam procesui  Tunise. Ir kadangi kaimyninėje Libijoje tvyro valdžios vakuumas, tenykštė anarchija gali persimesti per sieną ir destabilizuoti visą regioną. Tai turėtų pasekmių visam Viduržemio jūros regionui ir sykiu Europai“, – įspėjo konservatyvusis Ispanijos sostinės laikraštis.  

Tarp žuvusiųjų daugiausia užsienio, visų pirma Europos, turistų, buvo ir du kolumbiečiai. Tad Bogotos dienraštis „Tiempo“ ir pažymėjo, kad Tunisas „prie pat Europos slenksčio, jo politinė padėtis stipriai įtempta. Tik didelių pastangų dėka ministrui pirmininkui Habibui Essidui pavyko suformuoti vienybės vyriausybę, įglaudžiančią ir pasaulietines, ir muslimiškas jėgas“.

Anot Paryžiaus dešiniųjų dienraščio „Figaro“, „fanatiškieji islamistai savo taikinius išsirenka ne atsitiktinai“. „Satyrinis laikraštis ir žydų parduotuvė Prancūzijoje, religinės mažumos ir antikos turtai Irake, dabar nekalti europiečiai turistai didžiausiame Tuniso muziejuje: šis išpuolis vienodai nukreiptas prieš tunisiečius ir svetimšalius, prieš kultūrą ir demokratiją, prieš ekonomiką ir taiką.

Tai baisus smūgis vienintelei arabiškai šaliai, sugebėjusiai įgyvendinti 2011-ųjų arabų pavasarį“, – darė išvadą Prancūzijos sostinės dienraštis.

Pasak Varšuvos dienraščio „Rzeczpospolita“, „išpuolis nukreiptas prieš mūsų visuomenės formą, mūsų laisvę, mūsų pažangą“. „Todėl turime šias vertybes apginti. Jei to nedarysime, jas prarasime“, – ragino ir Lenkijos sostinės dienraštis.     

Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ taip pat akcentavo, kad „Tunisui vieninteliam arabų pasaulyje buvo pavykę 2011 metų protestus pratęsti demokratizavimo link. Tačiau tai nereiškia, kaip dabar ir matome, jog šalis įgijo imunitetą prieš terorą ir smurtą“.

„Tunisas negali laikytis atokiai nuo regiono konfliktų, net jeigu vyriausybė tai ir mėgintų. Dabar didžiausia užduotis būtų neleisti Tunisui nugarmėti  į prievartos liūną – šaliai, kuri, kaip nedaugelis kitų arabiškajame pasaulyje, dar teikia pagrindo vilčiai“, – rašė Frankfurto liberalų laikraštis.

Heidelbergo „Rhein-Neckar-Zeitungo“ požiūriu, „jeigu šalia Sirijos, Libijos, Alžyro dabar dar ir Tunisas pasidarys nesaugia valstybe, tai tuo prasidės arabiškojo pavasario pabaiga“.

„O tas pavasaris (dabar tą reikia su apgailestavimu pripažinti) pasirodo tebuvęs iliuzija. Jis šiaurinę Afriką iki pat Artimųjų rytų ne išlaisvino, bet padarė dar nesaugesnę. Teroristai vietoj despotų – štai rezultatas“, – rašė laikraštis prie Reino ir Nekaro upių santakos.

„Kruvinas išpuolis prieš Bardo muziejų smarkiai bloškia Tunisą atgalios, – sutiko ir Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“.  – Jis ypač smogė turizmui, kurio radikalieji islamistai smarkiai nekenčia kaip versmės, iš kurios sklinda Vakarų įtaka ir moralės bei papročių supuvimas“.

Tačiau šio Miunchene leidžiamo laikraščio optimistiška nuomone, „kaip tik praėjusiais metais turizmas pradėjo po truputį atsigauti, o Tuniso pilietinė visuomenė per stipri ir per daug įsitvirtinusi, kad žaidimo lauką perleistų teroristams“.

„Šalies politikos ir ūkio vadovai per artimai susiję su atitinkamais sluoksniais  Europoje ir ypač Prancūzijoje, kad pasiduotų, pabėgtų ar emigruotų“, – įsitikinęs Pietų Vokietijos dienraštis.

O vidurio Vokietijos laikraštis „Mitteldeutsche“ rašė, jog „džihadistai, kuriuos vilioja akmens amžiaus islamistinės šariato valstybės vizija, savo vykdomoms žudynėms pavyzdingą arabišką Tunisą išsirinko ne atsitiktinai. Jiems jo daug žadantis demokratizavimo kursas tiesiog badė akis“.

„Kol kiti revoliucijas išgyvenę kraštai paskendo chaose ir prievartoje, Tuniso žmonės įrodė, kad islamo kultūra ir demokratiniai pokyčiai gali sugyventi, neturi tarpusavy prieštarauti, todėl Tunisas ir atrodė kaip viltingas modelis visam arabiškajam pasauliui“, – teigė Halės dienraštis.

Diuseldorfo „Handelsblattas“ pažymėjo, kad Tunisui vis dėlto „nepasisekė užkirsti kelio ginklų kontrabandai iš kaimyninės Libijos“. O Frankfurto „Allgemeine“ kitame straipsnyje dėstė, jog „ne vien Tunisas, bet ir visas regionas turi kovoti su vadinamosios „Islamo valstybės“ kurstomu teroru.

Šis teroras jau užvaldė Tuniso kaimynę Libiją, kuri vis labiau byra į šipulius. Iš ten jis griebia Egiptą, kur „Islamo valstybę“ išpažįstantys teroristai užpuola policininkus ir karius.

„O Tunise jie jaučiasi pakankamai stiprūs, kad nuliptų nuo kalnų, kur jie kaunasi su armija, ir surengtų išpuolį sostinės centre. Dabar sąjūdžiai „Islamo valstybė“ ir „al-Qaida“ vis mažiau vieni su kitais konkuruoja, greičiau jie susilydo, bent jau šiaurės Afrikoje, o tai tik dar labiau padidina iš jų sklindantį pavojų“, – rašė Frankfurto dienraštis.