Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų

Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos.

SEB banko užsakymu praėjusių metų gruodį atlikta apklausa atskleidė, kad 56 proc. apklaustųjų galvoja, jog būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 10 proc. mano, kad būstas pigs, 26 proc. nesitiki kainos pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, 2018 metų ketvirtą ketvirtį buvo 46 proc., arba 2 proc. punktais mažesnis negu trečią ketvirtį, bet lygiai toks pat kaip ir prieš metus. Tad gyventojų lūkesčiai dėl tolesnio būsto brangimo ir toliau yra stabilūs.

Vilniaus regione paskutinį metų ketvirtį gyventojų nuomonė dėl tolesnės būsto kainos raidos Lietuvoje taip pat smarkiai nepasikeitė. Laukiančių kainos augimo per ketvirtį sumažėjo nuo 66 iki 65 proc., o galvojančių, kad kainos mažės, padidėjo nuo 8 iki 10 procentų. Tokie nedideli pokyčiai patenka į rezultatų paklaidos ribas ir nerodo didesnių gyventojų nuomonės pokyčių. Kauno regione labiau dėmesį atkreipia tik nuo 15 iki 10 proc. sumažėjusi gyventojų, galvojančių, kad būstas Lietuvoje pigs, dalis. Būsto brangimo tikisi 51 proc. šiame regione apklaustų asmenų.

Suprantama, kad gyventojai prognozuoja galimą būsto kainų Lietuvoje pokytį labiausiai atsižvelgdami į dabartinę kainų kitimo tendenciją nekilnojamojo turto rinkoje. Būsto kainos pernai augo visoje Lietuvoje, nors ir nevienodai. Vilniuje kainų augimas buvo nuosaikesnis. Didelė naujo būsto pasiūla sostinėje pristabdo kainų augimą ir neleidžia pernelyg joms įsibėgėti. Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, gruodį vidutinė buto kaina Vilniuje buvo 3 proc. didesnė negu prieš metus. Statistikos departamento skelbti trečio ketvirčio duomenys (ketvirto ketvirčio duomenys bus paskelbti kovą) rodo, kad sostinėje būstas brango 3,5 procento. Likusioje Lietuvos dalyje būsto kainos augo kur kas sparčiau – 9,1 procento. Butai Kaune ir Klaipėdoje brango maždaug 4 proc., o kur kas greičiau kainos pirmyn judėjo mažesniuose miestuose. Be to, individualių namų kainos augo sparčiau negu butų.

Būsto brangimą praėjusiais metais daugiausia lėmė sparčiai augusios realiosios gyventojų pajamos (įvertus infliaciją), dėl kurių didėjo gyventojų ne tik noras, bet ir galimybės įsigyti ar keisti nuosavą būstą. Registrų centro duomenimis, paskutinį metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 1,9 proc. daugiau butų pirkimo ir pardavimo sandorių, o augimą labiausiai lėmė didėjęs sandorių skaičius Vilniuje. Beje, sostinėje praėjusiais metais padidėjo prestižinio būsto pasiūla, kuri paskatino ir šio būsto paklausą, lėmusią spartų šios klasės būsto pardavimo šuolį. Vidutinė būsto palūkanų norma šalyje, nors ir truputį paaugo, liko istoriškai labai maža ir turėjo tik labai nedidelę stabdančią įtaką rinkai. Pastaruoju metu vis didėja tikimybė, kad Europos Centrinis Bankas šiemet gali ir nepajudinti bazinės palūkanų normos, todėl, jeigu taip atsitiktų, tarpbankinė 3 mėnesių EUBIROR palūkanų norma šiemet liktų neigiama.

Šiemet gyventojų lūkesčiai dėl gyvenamojo būsto kainų pokyčių daugiausiai priklausys net ne nuo vidaus, o nuo išorės veiksnių – būtent nuo to, kaip keisis ekonominė padėtis pagrindinėse eksporto rinkose ir kokią darys įtaką Lietuvos privačiam verslui, kurio veiklos masto pokyčiai lemia ir šalies gyventojų pajamų pokyčius. Kol kas panašu, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti beveik 3 procentais. Kur kas daugiau nerimo kelia 2020 metai. Gyventojų lūkesčiai pirmą pusmetį turbūt dar bus gana panašūs, o tikimybė, kad jie pradės prastėti, didės metams persiritus į antrą pusę. Vidutinė būsto kaina šiemet augs lėčiau negu prieš metus, tačiau oficiali vidutinės kainos pokyčių statistika šiemet pagerės ir dėl to, kad Registrų centre bus įregistruoti praėjusiais metais smarkiai išaugęs prestižinės klasės būsto pardavimas pirminėje rinkoje.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą pernai gruodį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 928 15–74 metų gyventojų 111-oje šalies vietovių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie meškos paslaugas. Ne tik jurbarkietiškas
    Apie meškos paslaugas. Ne tik jurbarkietiškas

    Sodyboje bendramokslių vakarėlio metu žiauriai sumuštos ir išžaginti bandytos jurbarkietės istoriją pastarosiomis savaitėmis aptarė turbūt jau visi, įskaitant net vienkiemyje gyvenančias močiutes ir tylos stovyklose medituojančius jo...

    27
  • Sapnai ir paukščiai
    Sapnai ir paukščiai

    Nesinori tokią gražią vasarą kalbėti apie negražius dalykus. Ypač apie mylmerą, atsiskleidusį visa savo chamiška didybe. Ligi šiol galvojau jį turint bent krabo lazdelės dydžio sąžinę. Bet pakaks, geriau pakalbėkim apie vasarą, k...

    25
  • Pramonė 4.0, eschatologija ir Šiluva
    Pramonė 4.0, eschatologija ir Šiluva

    Miniserialas "Černobylis", filmuotas daugiausia Lietuvoje, tapo labai populiarus. Sunku pasakyti, ar patys prodiuseriai galėjo tikėtis tokios sėkmės. Serialas mane įtraukė kaip ir daugelį, netgi per vieną vakarą perskaičiau Svetlanos Aleks...

    6
  • Įtampa darbo rinkoje po truputį slūgsta
    Įtampa darbo rinkoje po truputį slūgsta

    Situacija darbo rinkoje vis dar džiugina dirbančiuosius. Darbo užmokestis ir užimtųjų skaičius auga, nedarbo lygis šalyje mažėja. Trūkstant darbuotojų, į darbo rinką įsilieja net ir tie asmenys, kurie darbo seniau neieškojo – ...

    1
  • Dirva bolševikų diegui
    Dirva bolševikų diegui

    Milžiniškomis aukomis, remiant sąjungininkams laimėjus Stalingrado mūšį (1942 m. rugpjūčio 23 d.–1943 m. vasario 2 d.), bolševikų caras Josifas (1878–1953) vėl atgavo tikėjimą savo paties genialumu. Iki tol jo agresy...

    8
  • Stručio logika
    Stručio logika

    Milijono vertas klausimas, sakoma apie sudėtingą gyvenimo dilemą. Milijonas eurų yra maždaug tiek, kiek vos per porą mėnesių gali uždirbti Lietuvos futbolo klubas. Blogiausiu atveju – maždaug trečdalis milijono. Tačiau tokia, rodos, auksinė ...

    1
  • Kokią mokyklą lanko jūsų vaikas?
    Kokią mokyklą lanko jūsų vaikas?

    Dažnai mamai ir tėčiui, ką tik išklausiusiems savo vaikų koncerto, vasaros pradžia – galvos skausmas. Prasideda naujas etapas – mokykla. Ar toje, kurią parinkote, jūsų vaikai bus laimingi? Ar mokytojai gebės pastebėti ir atskleist...

    7
  • Ko galima palinkėti būsimiems pasaulio užkariautojams?
    Ko galima palinkėti būsimiems pasaulio užkariautojams?

    Kai mokyklos reikalai beveik baigti, egzaminai išlaikyti ir vasaros atostogos čia pat, atrodo, kad pasaulis po jūsų kojomis. Sutikite, tai geras jausmas, žymintis įdomaus ir įtraukiančio gyvenimo etapo pradžią. Tačiau kaip viskas bus iš...

  • Pamąstymai iš praktikos. Apie tikslų siekimą
    Pamąstymai iš praktikos. Apie tikslų siekimą

    Daug melų apie tuos tikslus. Kaip visada, gerai sumaišytų su tiesa. Žmonės ir iš proto išeina jų besiekdami: kokio diplomo, milijono ar tobulo sūnaus. ...

    3
  • Reikia galvoti
    Reikia galvoti

    Visi staiga atsiminė Černobylį. Įsiaudrino, susidomėjo, tarsi pirmąsyk per tuos trisdešimt metų po sprogimo apie jį išgirdę. Kai kurie net susiruošė gyvai pamatyti, kaip atrodo "tas pragaras" ir sovietų palikimas (nors...

    4
Daugiau straipsnių