- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Būtent šiuo perfrazuotu Jerome'o K.Jerome'o romano pavadinimu galima nusakyti situaciją, kuri Lietuvoje susiklostė dėl koronaviruso. Vienoje valtyje atsidūrė valdžia, piliečiai, žiniasklaida ir COVID-19. Valdžia mano atliekanti vairininko vaidmenį, tačiau, kad ramiai perplauktų krizės vandenis, jos pastangų toli gražu nepakanka. Atvirkščiai: be visuomenės ir žurnalistų net geriausių krizės valdymo teoretikų pastangos būtų pasmerktos, nes kitame valties gale sėdintis virusas trukdo kaip įmanydamas.
Laimės tas vedlys, kurį parems visuomenė. Šiai nereikia nieko daugiau daryti – tik nepanikuoti, susitelkti ir nesupti valties. Kitaip tariant, elgtis panašiai, kaip kad prieš tris dešimtmečius, kai sugebėta nepasiduoti provokacijoms ir anuomečiams sovietų troliams. Būtent tokią mūsų visuomenės laikyseną 1990-ųjų kovo 11-osios išvakarėse didžia dalimi ir lėmė žiniasklaida. Scenarijus kartojasi. Kad ir kaip to nenorėtų pripažinti politikai, ribinėse situacijose visuomenės nuotaikos didžia dalimi priklauso ne nuo ministrų žodžių, bet nuo informacinės erdvės, kurioje jie suskamba. Tuo leidžia įsitikinti ir nuo karantino pradžios šoktelėjusi dienraščių paklausa, išaugusi portalų auditorija. Karantino sąlygomis labiau nei pramogų žmonės ieško žinių – tikros, patikrintos informacijos apie virusą, jo padarinius sveikatai, ekonomikai ir visuomenei.
Karantino sąlygomis labiau nei pramogų žmonės ieško žinių – tikros, patikrintos informacijos.
Ką darytų greito pelno besivaikantis vertelga, matydamas išaugusią savo prekių paklausą? It koks deficitinių kaukių perpardavinėtojas keltų kainą. Siūbuotų valtį. Ką krizinėje situacijoje daro žiniasklaidos bendrovės, kurios kaip ir kitas verslas pajuto skaudžius visuotinio karantino smūgius? Pelnui auginti palankią situaciją aukoja dėl visuomenės gerovės. Ramina valtyje besiblaškančius piliečius ir įkalbinėja juos nepasiduoti viruso keliamai panikai. Visa tai – puikiai suvokiant, kad valios, jėgų ir sumanumo turi pakakti ne trumpiau, nei valtis palies įprasto gyvenimo uostą, t.y. kol baigsis COVID-19 krizė. Norėtųsi tikėti, kad apie šią saugios kelionės sąlygą labai rimtai mąsto tiek apdairiai mikrofonus išjungęs Seimas, tiek paralyžiuotoje rinkoje kaukių ir testų desperatiškai ieškanti Vyriausybė. Suvaldyti smarkiai siūbuojančią valtį vairininkui būtų gerokai sunkiau, nei laiku rasti tinkamų kaukių ir reagentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Malmėje – antrasis „Eurov...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervi...
-
Pratybos su HIMARS...
-
Muitinės departamente Estijos...
-
Paspirtukų reidas Vilniuje...
-
Seimo URK nariai susitiko su ...
-
Lietuvos narystės ES 20-meči...
-
Antakalnio kapinėse minima Ge...
-
Eksmeras A. Vrubliauskas Kauno...
-
Baigiasi išankstinis balsavim...
-
Skaitymo pagiriosSkaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas6Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?6Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...
-
Nusilenkti Mamai1Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...
