- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asta Dykovienė
Kad ir kaip norėtume tikėti, jog esame dievų palikuonys ir kad humanoidė žmonijos promotė Liusi, kadaise iškritusi iš medžio ir taip liūdnai pabaigusi savo sužmogėjusios beždžionės gyvenimą, dėl mūsų atsiradimo šioje žemėje tarsi niekuo dėta, vis dėlto apima abejonės, kad norimo dieviškumo mumyse ne tiek jau daug ir jis netgi ima išsidvokti.
Kalba ne apie jau pabodusių šaukštų skandalus, kyšius ar kitus gastronominius niekus, pastaruoju metu keliančius audras stiklinėse, lyg siekiant ką svarbesnio pridengti, kad tik piliečiai nepastebėtų esmės.
Problema – gilesnė. Norime atkreipti dėmesį, kad kūrybiškumas, kuris buvo to dieviškumo ženklas žmonėse, tirpsta greičiau nei Antarktidos ledas, ir todėl liūdna.
Po šios įžangos, kuri ir vėl liks daugelio nesuprasta, pereisime prie žemiškesnės retorikos.
Artėja rinkimai. Tai aišku kiekvienam, net kandidatams, siekiantiems Seimo nario mandato. Štai dėl jų labiausiai ir neramu.
Ponios ir ponai, ką gi patarsite daryti tūlam piliečiui, kuriuos apibūdinant jums išsprūsta nenorminis žodis, dažniausiai tada, kai jie balsuoja ne taip, kaip jūs norite? Klausiame, už ką balsuoti?
Suprantama, jog kandidatus gerokai nustebins toks klausimas. Kaip tai už ką? Aišku, už mane? Ir iš to sekanti abejonė "kodėl gi" jiems būtų ne tik nelogiška, bet netgi užgauli.
Ar neaišku? Ar nepakanka, kad mano nuostabiai padailintas atvaizdas 3x5 m kabo pagrindinėje miesto magistralėje?
Ar nepakanka, kad juokingas automobilis, apklijuotas reklaminiais užrašais, pūpso tarsi pamirštas obuolių maišas pėsčiųjų pamėgtoje gatvėje? Jau nekalbu apie feisbuką, ten visa informacija apie mano tobulus siekius tobulinant tėvynę už (ką ir bekalbėti) kuklų atlygį.
O aš aplankiau namuose daugiau nei tūkstantį savo rinkėjų, išdrįsau paskambinti į duris ir laukti tarsi koks paniekintas Jėzus, kas bus, kai jos atsivers ir jiems nedrąsiai pratarsiu: "Štai aš, tasai, kurio jums reikia."
Drąsu, tačiau tokių kandidatų – vienas kitas. Už tokį netgi turbūt verta balsuoti. Tačiau ir tai primena turgaus marketingą, o ne rinkimų kampaniją. Todėl, mieli kandidatai, prašytume nesistebėti rinkimų rezultatais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniaus „Žalgiris“ – G...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Eisena Pasaulinės mamų psich...
-
Serialo „Ne tau, Martyna!...
-
Įkurta kairioji partija „KA...
-
Rezervo kariai atvyko į kari...
-
Profesinių sąjungų eitynės...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Sunkvežimių eilė link Medin...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energijaStatistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas2Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygosUžbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...
-
Mergelė Bufetava6Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...
-
Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato4Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...
-
Timūras be būrioPotvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...
-
Atstatėme istorinį teisingumą3Man, kaip partizano ir tremtinės dukrai, itin svarbu ir labai džiugu, kad balandžio 18-ąją Seime įstatymo pakeitimu atstatytas istorinis teisingumas nuo okupacijų nukentėjusiems panašaus likimo Lietuvos gyventojams. Mano inicijuotoms Asmenų, nu...
