COVID-19 pandemijos įvardijimas grėsme visuomenės sveikatai ir nacionaliniam saugumui atvėrė galimybę politikams imtis ypatingų priemonių šiai grėsmei įveikti. Tačiau toks įvardijimas, metaforos ir karo meto retorika prisidėjo prie grėsmės ir pavojaus diskurso formavimo, kad būtų galima pateisinti siūlomas ypatingas priemones kovai su COVID-19 pandemija.

„COVID-19 pandemijos sugrėsminimas sudarė galimybių nukrypti nuo pagarbos žmogaus teisėms ir laisvės principų, kurie yra branginami ir saugomos liberaliose demokratijose įprastomis aplinkybėmis“, – pastebi vienas tyrėjų, KTU SHMMF politikos mokslų doktorantas Vytautas Valentinavičius.

Įvertino: V.Valentinavičiaus teigimu, COVID-19 pandemijos sugrėsminimas sudarė galimybių nukrypti nuo pagarbos žmogaus teisėms ir laisvės principų.

Neieškojo alternatyvos

Paskelbti tyrimo rezultatai atskleidė, kad pandemijos metu dirbusios vyriausybės buvo įsitikinusios, kad COVID-19 pandemija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl kovai su šia grėsme pateisino žmogaus teisių: susirinkimų laisvės, teisės į judėjimą, teisės į kokybiškas sveikatos paslaugas ir teisės užsiimti verslo veikla – ribojimus.

Šiuos ribojimus palaikė ir 2016–2020 m., ir 2020–2024 m. Seimo valdančiųjų daugumų parlamentarai. Opozicija taip pat labai neoponavo taikomiems ribojimams.

„COVID-19 pandemijos sugrėsminimas netiesiogiai leido Vyriausybei formuoti pandemijos diskursą kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, taip ribojant plačias viešas diskusijas ir neieškant alternatyvių kovos su pandemija priemonių, formuojant bendrą poziciją, kad siūlomos priemonės yra vienintelės“, – pastebi KTU SHMMF mokslo darbuotojas Vaidas Morkevičius.

Svarbesnės už kitas?

Atsižvelgiant į duomenis, kad žmogaus teisės nebuvo lydinti tema COVID-19 pandemijos diskusijose Seime, nėra galimybės teigti, kad parlamentas veikė kaip žmogaus teises ginanti institucija, kurioje klausimai būtų sprendžiami atkreipiant dėmesį į įvairius žmogaus teisių aspektus.

Tyrėjai pastebi, kad, vykstant diskusijoms apie COVID-19 valdymo priemones, santykinai dažniau buvo minimos tik tos žmogaus teisės, kurios buvo susijusios su fizinės ir psichinės sveikatos, socialinio saugumo, darbo, teisingų ir palankių darbo sąlygų, vienodos apsaugos prieš įstatymą klausimais.

KTU tyrėjai pastebi, kad, net jei Seime Vyriausybės valandų metu buvo kalbama apie kai kurias žmogaus teises, kitos, tokios kaip: teisė dalyvauti viešuosiuose reikaluose ir teisė būti apsaugotam nuo neteisėto kišimosi į asmens privatumą, šeimą, namus ar susirašinėjimą – sulaukė itin mažai dėmesio.

Mokslininkai taip pat pastebi, kad net opozicija ignoravo tam tikras žmogaus teises, nors žmogaus teisių ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl jų.

„Pavyzdžiui, teisė į judėjimo laisvę, teisė į taikius susirinkimus nepateko į opozicijos akiratį. Šiuos ribojimus palaikė tiek po 2020–2024 m. Seimo rinkimų susiformavusi centro dešiniųjų dauguma, tiek 2016–2020 m. Seimo centro kairės valdančioji dauguma“, – pastebi V.Valentinavičius.

Net opozicija ignoravo tam tikras žmogaus teises, nors žmogaus teisių ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl jų.

Galios pozicijos

Tyrimas taip pat atskleidė, kad politinių partijų požiūris į konkrečias žmogaus teises turėjo tendenciją kisti, kai partijos statusas parlamente keitėsi – pereinant iš opozicijos į valdančiąją daugumą ir atvirkščiai.

Pavyzdžiui, 2016–2020 m. Seimo centro kairės valdančioji dauguma COVID-19 kontekste daugiau dėmesio skyrė socialinėms ir ekonominėms teisėms. Tačiau 2020–2024 m. Seime buvusios Vyriausybės partijų atstovai (patekę į opoziciją) žmogaus teises, susijusias su socialine apsauga, ėmė minėti rečiau.

V.Morkevičiaus vertinimu, nustatyti dėmesio žmogaus teisėms poslinkiai, priklausomai nuo galios pozicijų parlamente, gali būti interpretuojami kaip rodantys, kad, neturėdami sprendimų priėmimo galių ir neprisiimdami atsakomybės už sprendimus, opozicinių partijų atstovai yra mažiau suvaržyti diskutuoti įvairiomis temomis ir yra linkę apeliuoti į vertybes (pavyzdžiui, žmogaus teises), kurios patrauklios įvairiems visuomenės sluoksniams.

Situacija: V.Morkevičiaus vertinimu, neieškota alternatyvių kovos su pandemija priemonių, formuojant bendrą poziciją, kad siūlomos priemonės yra vienintelės.

Tyrimo metu buvo analizuotos Seimo stenogramos, gilinantis į politikų pasisakymus per Vyriausybės valandas, kuriose politikai užduoda klausimus Vyriausybės nariams. Tyrimo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 10 d. (prieš pat pirmą kartą Lietuvoje įvedant su COVID-19 pandemija susijusį karantiną) iki 2021 m. sausio 14 d. buvo analizuojami 1 238 pasisakymai per 20 Vyriausybės valandų.