Ukrainos heroizmas moko Vakarus

Prezidento Volodymyro Zelenskio prieššventinė kelionė į Vašingtoną žymi naują etapą kantriame, varginančiame ir vis dar nebaigtame Ukrainos išorinio pasaulio mokyme.

Šiais metais ukrainiečiai vieną po kito griovė nusistovėjusius įsitikinimus. Šalis, padalinta į „ukrainakalbius“ ir „rusakalbius“? Nebėra. Korumpuota, oligarchinė valstybė, valdanti apatiškus gyventojus? Nebėra. Nacių nostalgijos bastionas? Nebėra. Kareiviai mėgėjai, nemokantys naudotis šiuolaikiniais ginklais? Nebėra. Beviltiškai nepajėgus pareigas eiti šoumenas prezidentas? Nebėra.

Kol Ukraina griauna senus stereotipus, kitoje fronto linijos pusėje Rusija intensyviai dirba, kad juos sustiprintų. Sovietinio stiliaus militaristinė pompastika? Ji vėl užpildo eterį. Gandai ir anekdotai kaip politinė valiuta? Tikrai taip. Silpnėjanti Vladimiro Putino sveikata skatina spekuliacijas ir sarkastiškus juokelius, primenančius Jurijaus Andropovo ir Leonido Brežnevo laikus. Rusijos elgesys okupuotose Ukrainos teritorijose atgaivina dešimtmečių senumo prisiminimus apie sovietų užgrobtą valdžią pavergtose tautose. Vėl grobiami vaikai ir plaunamos jų smegenys, perrašoma istorija, valomas elitas. O okupantų primityvus elgesys komforto ir modernumo akivaizdoje (skalbimo mašinų grobimas) būtų komiškas, jei nebūtų toks siaubingas kitais atžvilgiais (prievartavimai ir kankinimai).

Trečias klaidingų įsitikinimų rinkinys taip pat žlugo: kad Rusija yra pernelyg pavojinga, jog ją būtų galima provokuoti. Pirminė Vakarų reakcija buvo grindžiama tik būtinybe užkirsti kelią „eskalacijai“. Iš pradžių buvo galima tiekti tik gynybinius ginklus (prisimenate vokiečių šalmus?). Bėgant savaitėms ir mėnesiams, mūsų pačių nubrėžtos raudonosios linijos vėl ir vėl keičiasi. Mes darome daugiau. Bet visada per mažai ir visada kankinamai vėlai.

Keletas užkietėjusių keistuolių kraštutinėje dešinėje (daugiausia Jungtinėse Valstijose – sveikas, Tuckeri Carlsonai) ir kraštutinėje kairėje (daugiausia Europoje) vis dar laikosi sau įsikaltų stereotipų. V. Zelenskio vizitas atlieka naudingą vaidmenį, kad jie liktų nuošalyje. Tačiau daugumai atskalūnų jau dabar imponuoja ukrainiečių epinis ryžtas ir pasibjaurėjimą kelia Rusijos brutalumas. Visgi „senuosiuose Vakaruose“ – didžiosiose turtingose šalyse, kurios niekada nekentėjo komunizmo gniaužtuose, – per mažai žmonių nori susimąstyti, kaip neteisingai jie suprato tiek Ukrainą, tiek Rusiją.

Galime sutikti, kad šis metus trukęs geopolitikos kursas buvo įdomus ir pamokantis. Tačiau nepripažįstame, kokie neišmanėliai buvome pradžioje, kiek daug vis dar nesuprantame ir kiek daug kurso medžiagos parašyta nekaltų žmonių krauju ir ašaromis. Pastaba studentams: kitą semestrą bus nagrinėjamas oro gynybos ir civilinės infrastruktūros apsaugos klausimas; ruošdamiesi tam, prašau, išstudijuokite pastarųjų savaičių naujienas.

Turint omenyje, kaip klydome, tolesnis Vakarų pasyvumas, kai Ukraina prašo daugiau pagalbos, yra neeilinis. Ant kortos pastatyta nepaprastai daug: tik įsivaizduokite, koks pavojingas bus gyvenimas, jei Rusija kaip nors laimės šį karą. Tai nėra priemonių konfliktas. Tai valios konfliktas. Kaip pastebi žymus „Financial Times“ komentatorius Martinas Wolfas, JAV, ES, Jungtinės Karalystės ir Kanados ekonomika kartu sudėjus yra maždaug 22 kartus didesnė už Rusijos ekonomiką. Suteikti Ukrainai 60 mlrd. dolerių, kurių jai reikia, kad kitais metais išsilaikytų, kainuotų tik 0,1 proc. šių šalių BVP (pridėjus Japoniją, Australiją ir kitas sąjungininkes, išlaidos būtų dar mažesnės).

Vakarai turi karinių priemonių karui greitai užbaigti – jie turi oro gynybos priemonių ir ginklų tolimojo nuotolio tiksliems smūgiams suduoti. Įsivaizduokite, kas būtų, jei po kiekvieno Rusijos išpuolio prieš Ukrainos infrastruktūros objektą sektų Ukrainos smūgis prieš Rusijos objektą. Išorinis pasaulis lengvai pasmerkia Rusijos išpuolius prieš civilinę energetiką, vandentiekį, kanalizaciją ir šilumos ūkį kaip karo nusikaltimus, tačiau nesiima reikiamų veiksmų, kad užkirstų jiems kelią. Prašau nedelsiant pateikti kurso darbus.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeVolodymyras ZelenskisEdward LucasEdwardas Lucasas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių