Užtvankas remontuoti ar griauti?

Lietuvoje yra daugiau nei 1,2 tūkst. užtvankų. Kone pusė jų yra blogos ar net avarinės būklės ir daro didelę žalą aplinkai. Pavyzdžiui, griūvanti Kruosto užtvanka Kėdainių rajone ar Bartkuškio užtvanka Širvintų rajone. Jeigu kiekviena tokių užtvankų būtų remontuojama biudžeto lėšomis, valstybę greitai nuvarytume nuo kojų. Tad aplinkos ministro pozicija, kad nefinansuos užtvankų remonto, o tik griovimą, – labai sveikintina, nes tai ilgainiui spręstų ne tik griūvančių užtvankų, bet ir aplinkos problemas.

Apie poreikį demontuoti užtvankas aplinkosaugininkai, mokslininkai ir visuomenininkai kalba jau ne vienus metus. Užtvankos užtveria migracijos kelius žuvims, dėl to jos nyksta. Europoje per 50 metų migruojančių žuvų populiacijų sumažėjo 93 proc., pagrindinė priežastis – užtvenktos upės. Lietuvos upių būklė šokiruoja – net 63 proc. neatitinka geros ekologinės būklės standartų, o užtvankų demontavimas yra prioritetinė priemonė šalies upių būklei gerinti. Pašalindami jas, suteiktume gamtai galimybę sugrįžti į savo prarastus namus. Tai taip pat tai būtų ilgalaikė investicija į gyventojų saugumą. „Ekrano“ avarijos pavyzdys tik parodė, kad neprižiūrimos užtvankos kelia grėsmę ir priminė būtinybę įvertinti tokių užtvankų būklę ir kur galima jų atsisakyti.

Europos šalyse užtvankų demontavimas jau tapo įprasta praktika ir dažniausiai tai daroma gamtosaugos tikslais. Pavyzdžių netgi nereikia ieškoti labai toli. Štai Estijoje stovėjęs Sindi upės slenkstis sovietiniais laikais aptarnavo vilnos fabriką. Taip pat, kaip ir kaip „Ekranas“, vilnos fabrikas užsidarė. Todėl Estijos aplinkosaugos institucijos šį slenkstį pašalino, beje, kartu su keliomis kitomis užtvankomis, ir taip atvėrė virš 3 tūkst. km upių migruojančioms žuvims.

Kitas draugiškumo gamtai pavyzdys – Prancūzijoje ir Suomijoje šalinamos netgi veikiančios hidroelektrinės, kadangi jos yra mažiausiai efektyvi atsinaujinančios energetikos rūšis. Jos pagamina nedaug elektros, tačiau jų žala aplinkai – milžiniška. Šiose šalyse vertinama, kiek reikės investuoti į užtvankos saugumą ir kokia yra užtvankų  ekonominė žala gamtai. Tose vietose, kur žala gamtai atsveria kitas užtvankų sukuriamas naudas, užtvankos pašalinamos. Siekdama atverti migracijos kelius lašišinėms žuvims, 2019 m. Prancūzija pašalino 100ą metų stovėjusią 36 m aukščio „Vezins“ hidroelektrinės užtvanką.

Nesvarbu, kokia užtvanka – paprasta ar hidroelektrinės, jei ji netvarkinga ar jos žala gamtai didesnė, nei visuomenei sukuriama nauda, ji negali būti neliečiama. Mažųjų hidroelektrinių užtvankų yra vos apie 100, jos bendrai pagamina mažiau nei 1 proc. šalyje sunaudojamos energijos. Jeigu hidroelektrinės operatoriai nepajėgūs užtikrinti užtvankos saugumo, kaip kad pavyzdžiui 2016 m. įvykus Dvariukų hidroelektrinės Pakruojo rajone avarijai, jeigu jie neplanuoja švelninti poveikio aplinkai ir įsirengti žuvų pralaidų ir jose nuolatos pasikartoja aplinkosauginiai pažeidimai, tokių hidroelektrinių veikla turėtų būti nutraukiama, o užtvanka pašalinama.

Lietuvoje užtvankos jau yra šalinamos. Štai visai neseniai pašalinta Salanto upės užtvanka, atverti migracijos keliai šlakiams ir upinėms nėgėms. Lietuva yra parengusi planą, kuris rodo, ko reikia imtis, kad būtų gerinama upių būklė ir upės išlaisvinamos nuo užtvankų. Deja, vandensaugos planų įgyvendinimas šalyje vyksta nepakankamais tempais, kad pasiektume ES Vandenų direktyvos tikslų, ar išvengtume  avarijų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kodel reikia griauti ...

Kodel reikia griauti ...  portretas
Tvenkiniai yra melioracijos įrenginių dalis... Išgriovus tvenkinius gruntinio vandens lygis kils, ko pasekoje žeme prades rugzteti, ko pasekoje "aukštesnes" klases grūdines kultūras bus nebeauginamos... Ir t.t. Tai dar vienos konservatoriu pastangos griauti letuva ...

na

na portretas
koncervatoriai valdžioje,tai reikia griauti,juk kitko jie nemoka.

Nezabitauskas

Nezabitauskas portretas
Kas nutiko? Kodėl imtas skleisti melas apie hidroelektrinių žalą gamtai, užtvankų keliamas gamtosaugines problemas? Suprantu autorę - ji gyvena iš užtvankų griovimo (radau pagūglinęs). Bet ne tik ji, suorganizuota plati propagandinė kampanija, joje pirmu smuiku groja pats aplinkosaugos ministras. Dar viena afera, kaip kad elektros rinkos "liberalizavimas"? Hidroelektrinės gamina švariausią elektrą, tvenkiniuose puikiai veisiasi žuvys, gyvenvietėms tvenkiniai duoda rekreacinę naudą, žuvitakiai migruojančioms rūšims - jau seniausiai išspręsta problema. Tai kame reikalas? Griūva užtvankos? Žinoma, jeigu nuo tarybinių laikų neprižiūrimos, tai kaip jos negrius? Tėvų palikimą reikia tvarkyti, o ne naikinti!
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Vienalytes šeimas įteisins nebent „konservatoriai“
    Vienalytes šeimas įteisins nebent „konservatoriai“

    Vakar įvyko gana istorinis balsavimas šeimos sampratos klausimu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Šešiais balsais prieš tris pritarta civilinių sąjungų įteisinimui. ...

  • Kremliaus mokykla
    Kremliaus mokykla

    Būtent. "Rinkimai į Seimą baigti. Darbo liaudis parodė pasiryžimą vieningai siekti galutinės pergalės. Daug kur balsuojančiųjų skaičius pasiekė 100 procentų. Vilniuje iš 120 tūkst. turinčiųjų teisę, balsavo 119 tūkst. Alytuje ba...

  • V. Putino bėdos nepaverčia Rusijos nekenksminga
    V. Putino bėdos nepaverčia Rusijos nekenksminga

    Nuo 1991 metų didžiausia Vakarų silpnybė santykiuose su Rusija yra nusiraminimas: dėl Kremliaus tikslų, jo ryžto juos pasiekti, laisvų visuomenių pažeidžiamumo prieš ginklu paverstą dezinformaciją ir nešvarius pinigus. ...

    10
  • Didybės magija
    Didybės magija

    Baltijos šalių sprendimas iš Rusijos nebeįsileisti ne tik turistų, bet ir bėgančiųjų nuo mobilizacijos, išprovokavo naują geraisiais rusais save vadinančių asmenų pasipiktinimo bangą. Šįkart negirdėti tradicinių lygin...

  • Nei agurkų, nei pomidorų
    Nei agurkų, nei pomidorų

    Valdžios atstovams kalbant, kad nepadės verslui atremti kainų energetinio smūgio, nes įmonės pačios privalo suktis iš padėties taupydamos. Išsukti kas antrą lemputę, kaip valstybės įmonėse? Ar porai dienų išsiųsti darbuotoju...

    1
  • Medikamentinis abortas – moters teisė nukraujuoti
    Medikamentinis abortas – moters teisė nukraujuoti

    Sveikatos apsaugos ministras vėl džiaugiasi „naujove“ – nuo 2023 m. Lietuvoje galimai bus prieinamas medikamentinis nėštumo nutraukimas“. Šį kartą eksperimentinė „naujovė“ – medikamentinis abortas....

    8
  • Vizijose – priverstinė tolerancija
    Vizijose – priverstinė tolerancija

    Prokurorai konstatavo tai, ką ir taip visi žinojo: Z.Šličytės nėra už ką teisti. Kokį gi nusikaltimą padarė nepriklausomybei nusipelniusi teisininkė, kad net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas? ...

    8
  • Vyniojant siūlų kamuolį
    Vyniojant siūlų kamuolį

    Elžbietai II turėčiau padėkoti. Už tai, kad gūdaus sovietmečio vaikystėje parodė: kas valdo valstybę, gali šypsotis (skirtingai nei mums nuotraukose ir per TV rodyti sovietiniai va(l)dovai). Ant giminių iš užjūrių atvežamų saldain...

    2
  • Baltoji Mandžiūrijos saulė
    Baltoji Mandžiūrijos saulė

    Ar šių metų Rusijos bandymus užkariauti Ukrainą derėtų laikyti Trečiojo pasaulinio karo pradžia? Žodžių "pasaulinis" ir "karas" kombinacija visada skambėjo be galo grėsmingai, tačiau tiek Pirmasis, tiek Antrasis, tiek &...

  • Brangiau, daugiau, ne geriau
    Brangiau, daugiau, ne geriau

    Pagal naujausias valdančiųjų strategijas, užsimota valstybės tarnautojų, taip pat ir politikų, algų šuoliui. Seimo pirmininko ir premjero mėnesinį atlyginimą nuo kitos kadencijos siūloma vos ne padvigubinti – nuo popieriuje 4,6 tūkst....

    2
Daugiau straipsnių