Neseniai susikirtau su geru bičiuliu. Sako, važiavo pro Marijampolę ir matė didžiulį plakatą su konservatoriaus Andriaus Vyšniausko fizionomija. Bandžiau jį pataisyti, kad šitas STT įtarimų sulaukęs veikėjas dabar oficialiai – jau „buvęs“ konservatorius. Partija juk išmetė, atsižegnojo nuo jo. Kitaip tariant, apsivalė nuo lizdą pridergusio jauniklio.
Susiginčijom. Bičiulis mane tikino net partijos skiriamąjį simbolį – kregždutę – reklaminio stendo kampe pastebėjęs. Negalėjau patikėt, kol pats nepamačiau. Pasirodo, visiška tiesa! Nors ir išbrauktas iš rinkiminių sąrašų, bet vis dar – su oficialiu partijos ženkleliu. Čia galima perfrazuoti seną posakį: „Buvusių konservatorių nebūna.“
Reklaminis stendas Marijampolėje
Galvojau, kad tai jau viršūnė. Bet kur tau! Po dienos viename didžiųjų portalų pasirodo žinia, kad partija šiam nariui, nuo kurio neva „atsiribojo“, pervedė piniginę auką – 6500 eurų!
Ar čia tam, kad nesijaustų nuskriaustas? O gal tai kompensacija už trumpą ir nenusisekusią karjerą – atlyginimas už pusantro mėnesio eitas frakcijos seniūno pareigas Seime?
Sunku suvokt, kad šitaip apsidirbęs veikėjas, kuriam greitu metu galimai teks sėst į teisiamųjų suolą, užuot gavęs kaip reikiant pylos ir drausmės, sulaukia stambios pinigų sumos. Už ją bandys toliau tęst savo buvimą Parlamente.
Gerai atsimenu tą dieną, kai visos televizijos transliavo epizodus iš Seimo posėdžio, kai buvo patenkintas generalinės prokurorės prašymas – panaikinta A. Vyšniausko teisinė neliečiamybė. Jau tada keistai atrodė tie užuojautos ir gailesčio pilni bendrapartiečių veidai. Priėję spaudė ranką, glebėsčiavosi ir guodė, lyg kokį nuskriaustąjį.
Po dienos viename didžiųjų portalų pasirodo žinia, kad partija šiam nariui, nuo kurio neva „atsiribojo“, pervedė piniginę auką – 6500 eurų!
Dabar suprantu, kad ten viskas buvo tikra – konservatoriai nė kiek nesijaudino dėl galimai padarytų saviškio klaidų. Jiems nesuprast, kad čia labai neskaniai kvepia nusikaltimu. Labai panašiu į tą, už kurį jau nuteisė Jonavos merą ir išmetė iš pareigų su kelerių metų draudimu grįžti į politiką.
Jonaviškiui viskas įvyko stebėtinai greitai: tyrimas, teismas, nuosprendis – be jokių skrupulų. O štai marijampolietis konservatorių šešėlis, pabuvęs Seime, taikosi ir ilgiau ten užsilikti su esamų ar buvusių bendrapartiečių finansine pagalba. Tokia ta mūsų kontrastų tikrovė.
Ateinančios kadencijos parlamentarams siūlyčiau rimtai apsvarstyti, ar jiems išvis reikalinga teisinė neliečiamybė. Tikriausiai atsiras nemažai tokių, kurie dangstysis Konstitucija. Bet pripažinkim, kad realybėje svarstymai dėl jos panaikinimo dažniau virsta komedijomis ir dramomis, kaip senuose meksikiečių serialuose.
(be temos)
(be temos)