V. Putino mąstysenos gairės

Vladimiras Putinas puls Ukrainą iš rytų. Arba iš pietų. Arba, atlikęs klaidinamą manevrą, per Padniestrę – iš vakarų. Arba iš Baltarusijos. Jis paskelbs taiką, o tada puls. Arba atvirkščiai. Taigi, karas artėja. Gal ir ne.

Ši net ir patyrusių Vakarų analitikų skelbiama painiava atspindi, kokio slaptumo Rusija laikosi priimdama sprendimus. Turimi žvalgybos informacijos trupiniai nesudaro jokio aiškaus vaizdo. Galbūt Kremlius slapčia pamėtėja medžiagos, skirtos Vakarams įbauginti, kad jie padarytų nuolaidų? Ko laukia Rusijos lyderis? Kol įšals žemė, kad jo tankai galėtų manevruoti, ar kol neatlaikys Vakarų nervai? Šito mes nežinome. Spėčiau, kad per šią partiją gali būti atlikta dar daug ėjimų. Nauja taktika gali apimti sprendimą užsukti dujas Europai, viliantis, kad sušalusios ir panikos apimtos turtingosios šalys pradės maištauti prieš amerikiečių grasinimus imtis sankcijų.

Vis dėlto šios spėlionės praleidžia esminį dalyką. Mes turime dvi aiškias gaires, perteikiančias V.Putino mąstyseną.

Tinkamas atsakas į visa tai būtų nedelsiant organizuotos karinės pratybos Baltijos jūros regione.

Viena jų išreikšta jo paties žodžiais, jo paties tinklalapyje. Tai liepą paskelbta jo ilga esė „Apie rusų ir ukrainiečių istorinę vienybę“. Atidžiai perskaitykite šį straipsnį – juo yra nužymimas pagrindas karui.

Straipsnio pradžioje primenama, kad šventasis Vladimiras, Naugardo kunigaikštis ir Kijevo didysis kunigaikštis, 988 m. tapo pirmuoju apsikrikštijusiu slavų valdovu. Sujungus tai su ankstesniu V.Putino pareiškimu, kad Krymas, numanoma šio krikšto vieta, yra Rusijos „Šventyklos kalnas“, peršama mintis, kad Vladimiras 2.0 paveldėjo Vladimiro 1.0 mantiją ir yra dievo pateptasis visų rusakalbių gynėjas.

Straipsnyje teigiama, kad apsauga jiems žūtbūt reikalinga. Jis argumentuoja, kad Vakarų globojama Ukraina dabar vykdo „nepakenčiamą“ politiką: verčia rusus išsižadėti savo šaknų ir juos „prievarta asimiliuoja“ –  dėl savo masto šis procesas gali būti prilyginamas „masinio naikinimo ginklų“ panaudojimui prieš Rusiją. Dėl to „rusakalbių“ (kaip jis juos apibūdina) skaičius galiausiai esą sumažės „šimtais tūkstančių ar net milijonų“.

Kitaip tariant, Rusija turi teisę įsiveržti į Ukrainą, kad užkirstų kelią genocidui.

Antroji gairė yra Rusijos veiksmai. Pastarosiomis dienomis surengtos dvi kibernetinės atakos prieš Ukrainą visiškai atitinka Kremliaus mėgstamą veiklą: skleisti baimę, netikrumą ir abejonių. Viena jų buvo primityvi informacinė ataka prieš dešimtis vyriausybinių tinklalapių. Ji neva buvo surengta lenkų nacionalistų, nors net ir bukiausias pusgalvis iš lenkų kraštutinės dešinės stovyklos būtų rašęs taisyklingesne kalba negu šie įsilaužėliai.

Paskui buvo įvykdyta grėsmingesnė ataka, sudariusi duomenis šifruojančio viruso, naikinančio informaciją paveiktuose kompiuteriuose, regimybę. Tinklais srūvantys duomenys yra šiuolaikinės visuomenės kraujas. Rusija mėgina sukelti Ukrainai širdies smūgį. Aplinkiniai irgi susirūpinę. Esama panašumų į „Notpetya“ – rusišką kenkėjišką programą, 2017 m. paralyžiavusią šimtus Ukrainos įmonių ir organizacijų. Vėliau ji išplito visame pasaulyje ir tapo brangiausiai kainavusia kada nors surengta kibernetine ataka, kurios padaryta žala vertinama 10 mlrd. dolerių.

Be to, puolama ne vien Ukraina, bet ir Švedija. Virš karališkųjų rūmų Stokholme ir atominių elektrinių buvo pastebėti skraidantys neatpažinti dronai. Šalies karinės žvalgybos agentūrai vadovaujanti generolė majorė Lena Hallin praeitą savaitę sakė, kad šalies saugumo „padėtis toli gražu nėra normali“. Pagal skandinaviškus tylumo standartus tai prilygsta kurtinamam nerimo šauksmui.

Tinkamas atsakas į visa tai būtų nedelsiant organizuotos karinės pratybos Baltijos jūros regione, kurios apimtų gausų amerikiečių pastiprinimą ir būtų papildytos didžiulėmis pastangomis sustiprinti Ukrainos karinį, ekonominį ir kibernetinį saugumą. Tik nedėkite į tai didelių vilčių. Daug labiau tikėtini raginimai plėtoti dialogą ir kalbos apie nuolaidas, kurios galėtų nuraminti V.Putiną (arba suteiktų jam trampliną veikti). Taip pat amžinos raudos, kad nežinome, ką iš tikrųjų mąsto Rusijos lyderis. Nors iš tiesų žinome.



NAUJAUSI KOMENTARAI

WW

WW portretas
sitas balvonas mano,kad jis gudresnis uz putina? Nepamirskit,kad net pavarde putino grynai lietuviska, ko negalima sakyti apie landzbergiu sunauja.

politkorektiška

politkorektiška portretas
svarbu, ką žydas pasako apie arabus, ir neverta išklausyti arabo nuomonės apie žydus

Taigi

Taigi  portretas
> tam[ai] -taigi-jankiu KALE nesusilaike ,ir visus aplojo ............................Dėkui už patvirtinimą apie išsakytą nuomonę, degradavęs Kremliaus šunėke.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Sirgalių neapgausi
    Sirgalių neapgausi

    Lietuvos krepšinio sirgalius nekvailas, jo lengvai neapgausi. Dar neseniai Kauno „Žalgirio“ arena lūžo nuo aistruolių, o dabar Lietuvos krepšinio milžinai surenka tiek pat žiūrovų, kiek Pasvalio ar Prienų komandos per geresn...

  • Kas bus Europos veidrodžiu?
    Kas bus Europos veidrodžiu?

    Kažkada Vladimiras Leninas parašė straipsnį „Levas Tolstojus – Rusijos revoliucijos veidrodis“, kuriame eilinį kartą keikė liberalų veidmainystę, jos siekį susikrauti politinį kapitalą ir tapti rimta opozicine jėga Rusijoje...

  • Kiek tavyje W. Smitho?
    Kiek tavyje W. Smitho?

    Ar šių metų pavasarį visą pasaulį sukrėtęs Holivudo aktoriaus Willardo Carollio Smitho II (1968) išsišokimas per "Oskarų" teikimo ceremoniją paveiks žmonijos politinį, kultūrinį ir ekonominį vystymąsi? Ar tolimoje ...

    3
  • Klastotės ne puošia, o juokina
    Klastotės ne puošia, o juokina

    Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie mados namų „Michael Kors“ rankinės, įvertintos 950 eurų, vagystę iš vieno Kauno restoranų, ne vienas asmuo, mėgstantis vardinius ženklus, susirūpino savo daiktų saugumu. Tiesa, mėgti ...

    5
  • Pedagoginės anomalijos
    Pedagoginės anomalijos

    Šįkart kalba ne apie mokyklas paskutinio skambučio proga. Kadangi daugybė gyvenimo sričių podraug tiesiogiai tarpusavyje susiję, tad vienų noras auklėti kitus yra plačiai pasklidęs visur – pradedant vaikų darželiu ir baigiant tarptauti...

  • Svarbiausios „Kronikos“ pamokos
    Svarbiausios „Kronikos“ pamokos

    Minint „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 50-ąsias metines, LR Seime vyks konferencija „50 metų po „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“. Konferencijos globėjas J.E. kardino...

    1
  • Kai žudikas dar ir auka
    Kai žudikas dar ir auka

    Karo Ukrainoje istorijoje radosi naujas skyrius. Pirmadienį nuosprendį išgirdo pirmasis okupantas. Šūviai, kuriuos dar „karinės operacijos“ pradžioje seržantas Vadimas Šišimarinas paleido, paties žodžiais, spaud...

  • E. Lucasas: V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo
    E. Lucasas: V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

    Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių veikėjų indėlis buvo grindžiamas įsitikinimu, kad simboliniai priešakiniai daliniai apsaugotų jas nuo Rusijos agresijos. Jeigu t...

  • Išvirkščio konteksto spazmai
    Išvirkščio konteksto spazmai

    Jei iki šiol informacinį karą su Rusija lyg ir laimėdavome, tai ta kova dabar pas mus tapo panaši į žvairą žvilgsnį. Štai visą praėjusią savaitę žiniasklaida tiražavo: "Azovstal" kariai evakuojami, ir tai esą Ukrai...

    24
  • Boksas grįžta
    Boksas grįžta

    Lietuviai – augaloti vyrai. Turbūt aukštesni nei vidutinis europietis. Spėčiau, kad ir fiziškai tvirtesni, nors išvesti bendrą tautos fizinio parengtumo vidurkį, ko gero, sudėtinga. Tačiau apie šį aspektą bent i&scaro...

    1
Daugiau straipsnių