Vaikai – ne politikų priemonė

Nors ir kalbama, kad vakcina nebus privaloma, LRT radijo eteryje kalbėjusi premjerė susiejo vakcinavimą su sklandžiu vaikų grįžimu į mokyklas. To pakako, kad tokioje jautrioje visuomenės grupėje, kaip nepilnamečius auginantys tėvai, kiltų nerimo banga: ar netaps skiepas pagrindine kontaktinių pamokų sąlyga?

Mokslininkams, kurių taip operatyviai sukurtos vakcinos leidžia išvengti sudėtingų komplikacijų ir mirčių, padėkų tikrai nebus per daug. Dėl sprendimo, kad skiepai – šiuolaikiškas būdas išvengti komplikacijų suaugusiesiems, niekas nesiginčija. Tačiau tyrimų, kurių gamintojų vakcinos nauda vaikams pranoksta šalutinio poveikio riziką, vis dar yra gerokai per mažai, kad pultume stačia galva vykdyti teorinių šalies populiacijos vakcinavimo planų. Kiekvienas sąmoningas tėvas, motina ir taip gyvena su nuolatiniu rūpesčiu dėl atžalos gerovės bei sveikatos. Neatsiejamas šios baimės palydovas – atsakomybės jausmas. Priimant sprendimą dėl vaikų skiepijimo, pirmiausia ir turėtų būti atsižvelgiama į vaikų interesus, o ne Lietuvos reitingą pasaulinio vakcinavimo lentelėse.

Priimant sprendimą dėl vaikų skiepijimo, pirmiausia ir turėtų būti atsižvelgiama į vaikų interesus, o ne Lietuvos reitingą pasaulinio vakcinavimo lentelėse.

Kita vertus, ar apskritai sąžininga susieti vakcinas ir vaikų teisę į kokybišką mokslą su noru apsaugoti suaugusiuosius, t. y. paversti vaikus priemone tikslui pasiekti? Ypač kai žinoma ne tik apie atskirus sunkius vaikų susirgimo atvejus ir turintiesiems lėtinių ligų kylančią grėsmę, bet ir mokslininkų išvadas, kad apskritai jaunas organizmas koronavirusą pakelia gerokai lengviau, kartais jį sudoroja veik nepastebimai. O galiausiai, kad silpniausioji šio pandemijos grandis, suaugusieji, neverčiami skiepytis, jei nenori. Ir kaip šiame kontekste neprisiminsi, kad Lietuvoje vaikai, paaugliai iki šiol nemokamai neskiepijami nuo kitų būtent jiems ypač pavojingų ligų, pvz., meningokoko.

Tokių šalių kaip Izraelis pavyzdžiai rodo, kad suskiepijus maksimaliai daug suaugusiųjų, koronaviruso plitimas sustabdomas tiek, kad mokyklos vėl gali būti atidarytos ir net nevakcinuoti vaikai jose gali jaustis saugiai. Galimybės atšaukti visus apribojimus (paliekant tik reikalavimą uždarose patalpose dėvėti kaukes) šioje šalyje buvo pasiektos anksčiau, nei bus priimtas sprendimas leisti skiepyti vaikus.

Visi šie klausimai ir abejonės – ne kokių pamišusių antivakserių retorika, bet logiškas tėvų rūpestis. Juos reikia kelti, į juos turi būti atsakyta, o ne aklai tikimasi, kad pradėję antrus pandemijos metus, tėvai ir toliau galvos apie politikams patogius, bet vaikams nenaudingus sprendimus.