Valstybė šešėlyje

Redakcijos skiltis

Vyriausybė, vakar Seime pristačiusi kitų metų biudžeto projektą, viliasi skylėtą valstybės iždą papildyti milijardu litų, ištrauktų iš šešėlio.

Viena svarbiausių to šešėlio dalių – sparčiai didėjanti kontrabanda, pasiekusi tokį mastą, kad jau tapo nacionalinio saugumo problema. Į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos plūsta cigaretės, alkoholis, degalai, maisto prekės, drabužiai.

Premjeras Andrius Kubilius tikina, kad Vyriausybės kovos su kontrabanda planai yra konkretūs ir bus veiksmingi. Vyriausybės vadovas planuoja kontrabandą, ypač tabako gaminių, pažaboti labiau kontroliuojant vidaus rinką, pasieniečius aprūpinant moderniausiais rentgeno aparatais. Be to, premjerui atrodo įdomi mintis bausti ne tik tuos, kurie pardavinėja kontrabandines prekes, bet ir tuos, kurie jas perka. Tačiau visi premjero išvardyti būdai sumažinti kontrabandą yra kova su pasekmėmis, o ne priežastimis, todėl ši Vyriausybė yra iš anksto pasmerkta pralaimėti.

Ta pati Vyriausybė buvo paprašiusi gyventojų patarimų, kaip kovoti su kontrabanda. Žmonės nepatingėjo ir prisiuntė daug pasiūlymų, kurių esmė – kovoti ne su pasekmėmis, o su priežastimis. Kitaip tariant, sukurti tokią aplinką, kad žmonėms nebereikėtų užsiimti kontrabanda.

Pavyzdžiui, Vyriausybei siūloma mažinti akcizus prekėms, kurias patogu gabenti kontrabanda, ir didinti toms, kurias sunku gabenti kontrabanda, didinti piliečių užimtumą ar net naikinti patentininkų institutą. Visuomenės nuomone, efektyviai kovoti su kontrabanda galima įvedant visuotinį pajamų ir turto deklaravimą bei privalomus kasos aparatus turguose.

Tačiau valdžia šiais protingais pasiūlymais nelinkusi pasinaudoti. Ją irgi galima suprasti – norint kovoti ne su pasekmėmis, o su priežastimis, reikia ilgalaikių sprendimų, o ši Vyriausybė laiko neturi.

Dar daugiau: Lietuva, dūstanti nuo kontrabandos, būtent dabar atveria sieną su Baltarusija. Šiandien Minske turėtų būti iškilmingai pasirašytas Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas, sudarysiantis sąlygas žmonėms, gyvenantiems 50 km zonoje abipus sienos, keliauti be vizų. Lietuva tikisi, kad šis susitarimas "paskatins prekybinius, kultūrinius ir turistinius mainus". Kaip ten bus su turizmu ir kultūra – neaišku, o štai prekyba pigesnėmis baltarusiškomis prekėmis neabejotinai suklestės. Su Baltarusija besiribojančių rajonų gyventojai laukia nesulaukia, kada galės važiuoti pas kaimynus apsipirkti.

Lietuvoje teise vykti be vizų į Baltarusiją galės pasinaudoti apie 800 tūkst. žmonių, o Baltarusijoje – apie 600 tūkst. gyventojų. Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys tikino, kad šis susitarimas nesukels kontrabandos bumo, nes kiekgi kokia nors močiutė gali ant savęs panešti? Ogi daug ir nereikia nešti. Įsivaizduokite, kad tas 1,4 milijono lietuvių ir baltarusių įneša į Lietuvą po butelį pigesnio baltarusiško alkoholio, po pakelį cigarečių ir po litrą degalų. Premjere, dar nepasišiaušė plaukai?