- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dar vienos Černobylio apokalipsės metinės. Tačiau žvėris vis dar gyvas, grėsliai alsuoja savo betoniniame karste, o aplink jį 30 km zona tebėra viena pačių radioaktyviausių vietų visoje Žemėje. Ten pakaitomis lig šiol tebedirba apie 3 tūkst. įvairių specialistų ir mokslininkų.
Dirba ir rizikuoja, kaip ir tie – iškart po sprogimo, kurie savo jau padarė ir kadaise nurašyti. Tai skaudžiausia – savų.
Vis skamba prieš penkerius metus mirusio atominės katastrofos likvidatoriaus Gedimino Tareilos nuoskauda, kad jie (likvidatoriai) esą neturėtų reikalauti iš laisvos Lietuvos sau kokių nors išlygų dėl priverstinio darbo prie sprogusios atominės jėgainės.
"Eikite ir piketuokite prie Rusijos ambasados", – taip vyrams, gelbėjusiems mus visus nuo tylia mirtimi spinduliuojančio monstro, arogantiškai rėžė Seimo narė, mokslų daktarė, ta pati, kurios disertacija buvo apie komjaunimą – Komunistų partijos pagalbininką, kovojant už socialistinės revoliucijos pergalę ir jos stiprinimą Lietuvoje.
"Ne Lietuva jus siuntė į tą Černobylį", – dar pridūrė veikėja, niekaip nepajudinama iš valdžios dešimtmečius. Esą "černobyliečiams" ir taip skirtos valstybės pensijos, ar to maža?
Tiesa, šios pensijos dydis dabar – 58 eurai. Tiek gauna tie, kurie dar paeina ir pajėgūs mokėti mokesčius valstybei, o tiems, kurie dėl to paties Černobylio avarijos padarinių likvidavimo tapo visai neįgalūs, per mėnesį nubyra "net" 116 eurų.
Tai jau tikra prabanga, bet pabandykite iš jų pati išgyventi, ponia parlamentare.
Bet poniai iš Seimo dėl to širdies, akivaizdu, neskauda. Ji savo gabalą jau atsikando, jos pensija tikrai nebus tokia vargana, tuo pasirūpinta.
Ir kol tokios mokslų daktarės valdys valstybę, piliečiai, dėl visų mūsų aukoję sveikatą ir gyvybę, yra ir bus verti 58 eurų valstybinės išmaldos per mėnesį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina7
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...