Velykų žmonės

Ilga šiemet kelionė į šviesą. Sugurę pandeminėse kovose, jau jau stiebėmės į pavasarį... O įžengėme į jį ne vilties pakylėti, bet sugniuždyti karo žinios. Gavę dar vieną dvasios stiprumo išbandymą – kaip vėl nepaklysti baimėje, neviltyje?

Gyvenimas šįsyk parašė juodąjį scenarijų, kuriame nebepakanka žaisti gerumą su TV pulteliu ant sofos: paaukojai porą eurų kuriai nors akcijai – ir jautiesi gavęs indulgenciją. Ukrainiečių kančia atvėrė vos užsitraukusias mūsų kelio į laisvę žaizdas, atrakino bendradaliams mūsų širdis ir namų duris. Net patys nustebome – kiek turime gerumo! Jis neapsinešė merkantiliškumo dulkėmis, neapaugo sotumo lašiniais. Dalijomės kuo įmanydami, klausydamiesi staiga taip įnirtingai ėmusios plakti širdies, kuri prisiminė savo prigimtį – mylėti, dalytis, rūpintis.

Ilga šiemet kelionė į šviesą, tačiau tos šviesos tiek, kad spinduliai ir karo debesis skrodžia. Ir kaip niekad giliai į širdį įkritę popiežiaus Jono Pauliaus II kadais pasakyti žodžiai: „Nepasilikite neviltyje. Mes – Velykų žmonės, aleliuja yra mūsų giesmė.“

Ilga šiemet kelionė į šviesą, tačiau tos šviesos tiek, kad spinduliai ir karo debesis skrodžia.

Mes – Velykų žmonės. Kančia mums – ne priešas, o mokytojas. Mes sugebame ne tik prašyti malonių, ne tik niurzgėti dėl negandų, ne tik priekaištauti, esą Dievas kurčias, bet ir kalbėtis su Juo – širdimi. Mes pajėgiame prisikelti kasdien ir, nusibrozdinę kelius į abejones, nusivylimus, netikėjimus, – vėl eiti.

Šaltas šis pavasaris – gal ir neišblizginome langų, neišvalėme visų namų kertelių senoviniu papročiu. Tačiau svarbiausias Velykų paprotys – įsileisti šviesą į savo širdį. Ir tikėjimą, kad Dievas prisikėlė. Net tada, kai tamsa tokia juoda, jog net širdies plakimo nebegirdėti.

Aleliuja! Grįšime iš bažnyčios nugiedrėję, su Prisikėlimo žinia. Sėsime prie stalo, sudėję į lėkštes simbolinius palinkėjimus – ne picas, sušius ar prekybos centre paskubomis nupirktus pusfabrikačius, o su meile paruoštus patiekalus. Daušime pačių išdailintus margučius, vaišinsimės pagal mamos ar močiutės receptą iškeptu pyragu. Ir sveikinsime vieni kitus gyvai – ne socialiniuose tinkluose patiražuota banalybe. Mes juk – Velykų žmonės.


Šiame straipsnyje: Velykostikėjimasviltis

NAUJAUSI KOMENTARAI

R...

R... portretas
Ačiū autorei už šiuos gražius šiltus žodžius.Gera tokius ir skaityti,ir girdėti.Bet tuoj juk neiškęs nuolatiniai ,,komentatoriai'',kurie laimingi jaučiasi tik ką nors apjuodinę,apšmeižę.Amžinai niurzgantys ir viskuo nepatenkinti.Net ir gražiausių švenčių progomis.

Tik kažkur

Tik kažkur portretas
saviems bėdžiams tas gerumas net nebuvo užaugęs. Tik svetimiems.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Feisbuko kaubojai
    Feisbuko kaubojai

    Stebint eilinį Lietuvos užsienio politikos formuotojų sukeltą tarptautinį skandalą, tik šiuo atveju ne Ramiojo vandenyno platybėse, o šalia, mūsų Baltijos jūroje, tiesiog norisi užduoti mūsų Prezidentui ir Užsienio ministerijos vado...

  • Gal valdžiai jau metas katapultuotis
    Gal valdžiai jau metas katapultuotis

    Lietuvių valdžia, kaip visada, pirmiausia prisidirba, paskui jau kovoja su padariniais ir vėliau tai pateikia kaip strateginį laimėjimą. Na, dar su visa savo pritariančiųjų kohorta arogantiškai auklėja tuos, kurie neakli ir mato visas jų nes...

  • Lietuvių migracija: galimybių ieškotojai ir karo pabėgėliai
    Lietuvių migracija: galimybių ieškotojai ir karo pabėgėliai

    Lietuvos gyventojai jau nuo XIX a. aktyviai migravo ieškodami geresnio, o pokariu ir ramesnio gyvenimo. Tai daro ir dabar, nors norintys užsidirbti gali tai padaryti ir Lietuvoje. Ar migruoti skatina per šimtmečius susiformavęs migranto genas?...

    1
  • Reformos pagirių miške
    Reformos pagirių miške

    Yra tokios automatinio teksto šifravimo programėlės, kuriomis mes, žurnalistai, esame linkę pasinaudoti. Tiesa, jos kartais iškrečia visokių šunybių, taip sumakaluodamos tekstą, kad velnias abi kojas jame nusisuktų, ir ne tik. ...

  • Relikvijos prasmė
    Relikvijos prasmė

    Taip jau istoriškai sutapo, kad Kaliningradas nūnai atsidūrė savotiškoje apsiaustyje, kaip ir Berlynas lygiai prieš 74 metus. Bet jei visai tiksliai, tai į šitą eksklavą šiandien per Lietuvą nepraleidžiami traukiniai,...

  • Europietiškas auklėjimas
    Europietiškas auklėjimas

    Išmintingi tėvai žino: paauglystė su durų trankymais, nuolatiniu dėmesio ir padrąsinimo poreikiu, išlaidomis pirmojo būtinumo poreikiams ir emocinio bado malšinimui yra natūralus žmogaus formavimosi etapas. Viskas pergyvenama ir d...

  • Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?
    Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?

    Vykstant sunkiai suvokiamam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą ir praėjus pirmam šokui, žmonėms kilo klausimų dėl gyventojų apsaugojimo karo atveju nuo galimos žūties. Vėl suaktyvėjo kalbos dėl specialių slėptuvių. ...

  • Kultūros nakties tamsumos
    Kultūros nakties tamsumos

    Tai, kad pasaulyje nėra teisingos teisybės, seniai visi žino. Bet. Kad visiškai nėra kultūros, tapo didele naujiena. Manyta, kad dauguma gatvėje vaikštinėjančių piliečių yra kultūringi. Vieni – daugiau, kiti – mažiau. Na,...

    5
  • Romantizuojama lyderystė ir pamirštami sekėjai
    Romantizuojama lyderystė ir pamirštami sekėjai

    Ar trūksta lyderių? Kodėl lyderiai šiuo metu tyli? Kas, apskritai, yra lyderis? Lyderystė sulaukia daug verslo, mokslininkų, švietimo atstovų, politikų ir visos visuomenės dėmesio. Tiesą sakant, sulaukia tiek dėmesio, kad ši s...

  • Žydrūnai, atstokite nuo Zitos
    Žydrūnai, atstokite nuo Zitos

    Na, tiesiog trūksta žodžių. Nebeįmanoma suvokti, kas čia pas mus vyksta. Nejaugi Lietuvoje tikrai nebeliko žodžio laisvės ir persekiojami visi, kas tik drįsta kalbėti ne taip, kaip kažkas išsigalvoja išsidrėbę žydrosiose Vilniaus s...

    33
Daugiau straipsnių