Vidinės tylos dovana

Paparčių Aušrinės Marijos vienuolyne mūsų, svečių, gal septyni. Kadangi tyla, nei susižinome, nei susipažįstame. Mes atvažiavome pabūti seserų kiaurai permelstoje tyloje. Kai kurių svečių veidai jau spindi tylos ir maldos nuskaidrintomis šypsenomis. Kiti dar papilkėjusiais veidais susigūžę kampelyje leidžia tylai dirbti savo darbą, dažnai pradžioje skausmingą.

Jie gyvena

Skubėjimas ir triukšmas atėmė mūsų būties gelmę ir prasmę. Daugybė informacijos ir reklamos veržiasi į mūsų galvą. Emocijų, susijaudinimo, pasipiktinimo daug, o širdis – tuščia. Tik begalinis nuovargis be prošvaistės pailsėti.

Žiūri į savo, atrodo, mylimus žmones, o galvoje – vien rūpesčiai: išskalbti, patikrinti namų darbus, tegu pažiūri mašiną, nupirkti žieminius batus, mamos paklausti, ar nusipirko vaistus... Ir kaip keista: viskas juk – galvoje. Daug žmonių užvaldyti pilkų rūpesčių lavinos – tai rodo niūrūs veidai, irzlumas.

Laimei, visada yra sveikesnio proto žmonių, kurie bendroje sumaištyje sugeba išlaikyti tylą ir ramybę. Nebūtinai Betliejaus seserys. Jaunos šeimos, pasirinkusios gyventi siekiant ne turto, o neturto. Kad nereikėtų tarnauti daiktams, kad daiktai tarnautų. Kad nereikėtų rūpintis dėl daiktų saugumo, kad liktų jėgų ir švelnumo rūpintis meile artimam žmogui.

Tie žmonės suradę savo tylos oazes: miške, kelionėse pėsčiomis ar dviračiu, vienuolynuose. Tai dėl savęs. Bet man taip gera šalia tokio žmogaus. Jis nesusijaukia išgirdęs naujienas apie sukčiavimą, smurtą, nesuprantamus įstatymus. Jis gyvena. Šiandien gyvena. Jis dabar, kiekvieną akimirką budi ieškodamas tinkamo meto, kaip ką nors padaryti gero kitam, kaip ramiai ir sąžiningai atlikti savo pareigas, ką nors padaryti dėl savo asmeninio tobulėjimo. Kaip gera, jei yra šalia toks blaivus žmogus: neapsvaigęs nei nuo chemijos, nei nuo emocijų. Rodos, viskas stabiliau.

Išorinė ir vidinė tyla

Mes, kurie giliname tikėjimą, žinome apie dvejopą tylą: išorinę ir vidinę. Kasdienybėje įsisukusio žmogaus galva pilna minčių. Yra didžiulis vidinis triukšmas, kuris jį varo iš proto. Todėl daugelis nuolat turi girdėti išorinį triukšmą: kalbantį, grojantį radiją, televizorių ir panašiai.

Dėkingumas, kuris yra pagrindinis šventės dalykas, gali subręsti tik taikioje ir ramioje būtyje.

Vos likęs ilgesnį laiką visiškoje tyloje žmogus nusigąsta, koks jis beprotis. Paranojiškos, įtarios, kerštingos mintys visai nedera su puikaus ir doro žmogaus įvaizdžiu, kuriam sukurti investuojama tiek jėgų! Laimei, minčių niekas negirdi, tik Dievas! Išorinė tyla yra pirmieji vartai į vidinę tylą.

Taigi išorinėje tyloje, bent pusvalandį susitelkus ir pasėdėjus, nukreipus mintis meilės, dėkingumo ir pasitikėjimo keliu, ima rastis vidinė ramybė. Bet kad ramybė atsirastų, tame vienuolyne žmonės renkasi pagyventi bent penkias dienas. Visiškos tylos, jokio telefono, jokio laikrodžio. Tuomet tarp tų keistų rūpesčio, baimių ir įgeidžių minčių atsiranda erdvė, kur žmogus gali pajusti, koks jis nuostabus, unikalus, apdovanotas, geras, saugus ir turtingas.

Tai erdvei nuskaidrėti dažnai trukdo praeities paklydimai. Tai antrieji vartai į vidinę tylą. Mes Katalikų Bažnyčioje turime Susitaikymo, arba kitaip – Išpažinties, sakramentą. Vieną iš būdų, kaip gali susitaikyti su savimi, Dievu ir kitais. Esu daug kartų stebėjusi, kaip persikeičia žmogus, sąžiningai išdrįsęs prisipažinti sau ir kitam klaidas ir nuodėmes. Atleidimo stebuklas: priimti atleidimą, o svarbiausia atleisti sau ir kitiems, kurie per gyvenimą nuskriaudė, apšmeižė, kenkė. Ir labai juokinga būna, kol žmogus audringai ginčijasi, kad jam nereikia išpažinties, nors aš nesiginčiju. Ta susitaikymo akimirka tokia graži, labai jos linkiu kiekvienam ir be galo džiaugiuosi, jei tenka kurį žmogų lydėti toje pasiruošimo kelionėje. Kai kurie žmonės yra labai sąžiningi visą gyvenimą ir dosnūs kasdien atleisti. Jie paprastai visada turi savo viduje tą šventą ramybės erdvę, į kurią noriai sugrįžta po dienos darbų arba kurioje pradeda savo dieną.

Skubėjimui įveikti

Sako, visas miškas auga tyloje, niekas negirdi, kaip jis auga, tačiau kai krenta vienas medis – išgirsta visi ir nusigąsta.

Nuolat girdime tą triukšmą: kas ką apvogė, apgavo, išnaudojo, nusižudė. Politikas, teisėjas, dvasininkas, menininkas, sportininkas. Pakraupstame, nesaugu, baisu, jei tokie žmonės šitaip. Nes nebemokame girdėti tylos, tūkstančių sąžiningai besidarbuojančių žmonių. Jie mums padeda tyliai augti tame miške, tvirtėti ir palaikyti kitus augančius.

Ir dar – tylos dovana yra menas. Neįmanoma patirti paveikslo, spektaklio, fotografijos, rimto muzikos kūrinio, gilių prasmių knygos be tylos. Be meno mes tampame buki ir nejautrūs, lėkšti, negebantys kasdienybėje sukurti grožį ir darną.

Gruodžio 1 d. prasideda liturginis laikas – adventas. Tai keturi sekmadieniai iki Kristaus gimimo šventės. Kai kam šį laiką primena namuose paruoštas advento vainikas su keturiomis žvakėmis. Tai laikas, skirtas auginti vidinei tylai ir įveikti skubėjimui. Negali būti Kalėdų šventės be tylos. Nes dėkingumas, kuris yra pagrindinis šventės dalykas, gali subręsti tik taikioje ir ramioje būtyje. O be jo vaidinsime dovanas, vartosime pramogas, meluosime linkėjimus, netikėdami, kad jie gali išsipildyti, ir Kalėdų stebuklas gali praslinkti pro šalį, o mes jo nepastebėsime.


Šiame straipsnyje: skubėjimastriukšmastyla

NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
rasinys uzima dideli plota,,bet ..---jame nieko doro ne randi ;;apie tyla?... apie dovana??? kazkaip visai neshventiskai...oooooooo

+

+ portretas
news lapkr.-27 Kardinolas Sarah: Mišios turėtų būti nukreiptos veidu į Viešpatį - vis dėlto tam prieštaraujama Bažnyčia visada meldėsi priešais Viešpatį (ad orientem) ir visos kitos religijos daro tą patį, lapkričio 21 d. knygos pristatyme Veltenburog abatijoje, Vokietojoje, teigė 74 metų kardinolas Robertas Sarah, skelbia Die-Tagepost.de. Vatikano dieviškojo garbinimo prefektas Sarah pabrėžė, kad jis „dažnai“ siūlydavo įvesti ad orientem mišias, tačiau pripažino, kad tam yra sukuriamas „priešinimasis ir kliūtys“. Tačiau jis mano, kad vieną dieną Bažnyčia vėl suras šią orientaciją. Filipinuose visa vyskupija pradės švęsti mišias atsigręždama į Viešpatį jau nuo gruodžio 1 d.

+

+ portretas
--news prieš 3 valandas Vėl ir vėl: Pranciškus net du kartus per 24 valandas neparodė kryžiaus ženklo Pranciškus pateikė savo palaiminimą be tikro palaiminimo – buvo praleistas kryžiaus ženklas – ir vėl lapkričio 29 d. apsilankymo tarptautinėje katalikų pagalbos organizacijos „Caritas“ Romos padalinyje pabaigoje. „Caritas“ yra vadinama katalikiška labdaros ir paramos organizacija, veikianti visame pasaulyje ir JAV. Renginio pabaigoje Pranciškus teigė: „Tegu Viešpats palaimina jus visus, jus visus, tegu Dievas palaimina jus visus“ (vaizdo įrašas apačioje). Jis atliko panašų palaiminimą be palaiminimo kitą dieną, lapkričio 30 d. audiencijoje su vaikais.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Hibridinis gerumas
    Hibridinis gerumas

    Dažniausiai šiomis dienomis užduodamas klausimas: "Ar jau suruošei kalėdines dovanėles?" Kiekvienas iš mūsų – ne britų monarchė, kuriai tenka apdovanoti beveik 700 žmonių, tačiau ir mums nemenkas galvosūkis, k...

    1
  • Tas momentas, kai išrinktas tautos atstovas virsta parazitu
    Tas momentas, kai išrinktas tautos atstovas virsta parazitu

    Profesoriaus Tomo Janeliūno viešas manifestas dabar valdančiajai koalicijai akimirksniu tapo lietuviškos politologijos klasika. Galima ginčytis dėl formos, dėl vienos ar kitos hiperbolės, tačiau taiklus faktinės situacijos įvardijimas ne...

    7
  • Svetimi pinigai
    Svetimi pinigai

    Ką daro Lietuvos sporto sirgalius, kai mūsų šalies futbolo rinktinė triuškinamai nugali Braziliją? Teisingai! Išjungia žaidimų kompiuterį. Arba pabunda iš saldaus sapno. Kol Lietuvoje jau visai rimtai svarstoma, ar surinksim...

  • Mažaraščių <span style=color:red;>(kontr)</span>revoliucija
    Mažaraščių (kontr)revoliucija

    Vladimiras Leninas, būdamas pragare ar rojuje, šiandien turėtų iš džiugesio trinti rankomis dėl to, kad pasitvirtino jo kažkada aprašytas revoliucinės situacijos apibūdinimas. Valdantieji nebegali išsilaikyti valdžioje be j...

    1
  • Pavogtas kokteilio receptas
    Pavogtas kokteilio receptas

    Kas galėjo pagalvoti, jog Trečiajam reichui ir Sovietų Sąjungai taikiai užpuolus ir draugiškai pasidalijus fašistinę (anot "Pravdos") Lenkiją, visoje Europoje sudundėję kovos būgnai staiga nutils? ...

    19
  • Didžioji Britanija pasiges Europos, bet jau per vėlai
    Didžioji Britanija pasiges Europos, bet jau per vėlai

    2016-ųjų birželį argumentavau, kad „Brexitas“ nėra neišvengiamas. Žmonės nubalsavo, bet demokratija yra procesas, o ne įvykis. Žinant, kad bet koks įsivaizduojamas susitarimas būtų blogesnis negu dabartiniai ryšiai, kuriuo...

    9
  • Nekalėdinė pasaka
    Nekalėdinė pasaka

    Seime paskelbtos paliaubos. Kryžminės ugnies nutraukimas dėl 2020-ųjų biudžeto dalybų galios iki kito antradienio. ...

    18
  • Žudikui tik pagrūmojo pirštu
    Žudikui tik pagrūmojo pirštu

    Paskelbdama Rusijai draudimą ketverius metus dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose Pasaulio antidopingo agentūra (WADA) baigė pirmąją dalį istorijos apie aukščiausiojo lygio machinacijas klastojant rusų atletų laboratorinius duomenis. WADA...

    2
  • Dvigubiems standartams kovoje su terorizmu – ne
    Dvigubiems standartams kovoje su terorizmu – ne

    Jau kurį laiką keli Vakarų politikai ir nesąžiningos žiniasklaidos priemonės, tokios kaip „New York Times“, kelia taip vadinamą profesinio mokymo ir ruošimo Sindziange problemą. Tam, kad paneigtų reikšmingus laimėjimus vald...

    3
  • Kokio strateginio valdymo reikia Lietuvoje?
    Kokio strateginio valdymo reikia Lietuvoje?

    Gruodžio 4 dieną Vyriausybė pritarė Strateginio valdymo įstatymo projektui ir pateikė jį svarstyti Seimui. Tai nėra pirmoji S. Skvernelio Vyriausybės iniciatyva strateginio valdymo srityje. Pavyzdžiui, 2017 metais įvedus „pokyčių krep&scaron...

Daugiau straipsnių