Viskas dėl pinigų

Legendos byloja apie kadaise prie rytinės Irako sienos buvusią persų (indoeuropiečių-arijų) valstybę Iraną. Kai kas sako, kad šį stambiausią musulmonų šiitų bastioną ten galima rasti ir šiandien. Daugelį metų, padedamas slaptosios policijos SAVAK, šią valstybę valdė monarchas Mohammadas Reza Pahlavis (1919–1980), platesniuose sluoksniuose žinomas Šacho pravarde.

Net ir taikydamas autoritarinius metodus, Šachas žavėjosi Vakarais ir su jais palaikė itin pozityvius santykius. Irano žmonės buvo skatinami gyventi vakarietiškai. Dvasinė ir materiali gyvenimo sritis buvo atskirtos, o bet kokios religinio fundamentalizmo apraiškos – užgniaužtos.

Tai siutino konservatyvesnius musulmonus, o laisvamaniškesnės persų dalies pagiežą Šachas užsitarnavo ne tik autoritariniais metodais, bet ir beprotiškai prabangiu gyvenimo būdu. 1977 m. spalį prasidėjo ne vieną mėnesį trukę protestai. 1979 m. sausio 16 d. Šachas su šeima iš tėvynės visam laikui išvyko "oficialių atostogų".

Užtat tų pačių metų vasario 1 d. į Iraną sugrįžo didysis ajatola Sayyidas Ruhollah Mūsavi Khomeinis (1902–1989). Pastaruosius 15 savo gyvenimo metų šis dvasininkas praleido tremtyje, daugiausia Irake. Dabar ajatola grįžo į Iraną tam, kad paverstų savo šalį teokratine diktatūra.

Pačiame Irake gyvenimas taip pat nestovėjo vietoje. 1979 m. liepos 16 d. vidaus saugumą kuruojantis tikrasis šalies valdovas Saddamas (1937–2006) nusprendė pagaliau išlįsti į dienos šviesą. Jis privertė atsistatydinti oficialias prezidento ir "Ba‘ath" partijos vadovo pareigas einantį savo pusbrolį Ahmeda Hassaną al-Bakrą (1914–1982), o po šešių dienų sukvietė partijos narius į neeilinę asamblėją.

Filmuojamo susitikimo metu jis pareiškė, kad partijos gretose rezgamas sąmokslas, siekiantis nuversti Irako valdžią ir sujungti šalį su Sirija. Saddamas net pristatė diversantų "lyderį" ir  žeminančiame spektaklyje privertė jį viešai išpažinti savo nuodėmes. Vėliau Saddamas garsiai perskaitė "sąmokslininkų" pavardes. Kiekvienas, išgirdęs savąją, turėjo atsistoti ir išeiti iš salės "pasitikti likimo".

1980 m. rudenį Saddamo taikiklyje vidaus kenkėjus pakeitė išorės priešai. Anot jo, neramumai Irane – puiki proga įtvirtinti savo dominavimą regione bei kaimyninės valstybės sąskaita praplėsti savą pajūrio ruožą. 1980 m. rugsėjo 22 d. Irako oro pajėgos netikėtai smogė ant žemės stovėjusiems Irano lėktuvams.

Per beveik aštuonerius metus trukusį karą abiejose pusėse žuvo šimtai tūkstančių žmonių ir buvo iššvaistyta šimtai milijardų JAV dolerių. Konflikto metu Vakarai, kaip ir aplinkinės sunitų valstybės, labiausiai rėmė Iraką.

1982 m. liepos 8 d. šiitų gyvenamoje Ad Duyal vietovėje į Saddamą buvo pasikėsinta. Keršto akcijos metu jo pajėgos įsiveržė į gyvenvietę ir suėmė kelis šimtus vyrų, moterų bei vaikų. Po kankinimų bei apklausų (kartais įtariamuosius apklausdavo pats Saddamas) nemažai jų būdavo paleidžiami, tačiau beveik 150 asmenų taip ir negrįžo namo.

Irake gyvenantys šiitai buvo ne vienintelė sunitų diktatoriaus problema. Pietryčių Turkijoje ir šiaurinėse Irako bei Sirijos dalyse nuo seno gyveno progresyvi etninė kurdų grupė, jau daugelį dešimtmečių svajojanti apie nuosavą valstybę.

Šie daugiausia sunitišką islamo kryptį išpažįstantys žmonės buvo tapę tikra kančia ne vienam Artimųjų Rytų tironui. Ne išimtis ir Saddamas. Jo karo su Iranu metu net dvi politinės kurdų organizacijos ("Kurdistano demokratinė partija" ir "Patriotinė Kurdistano sąjunga") nusprendė stoti Irano pusėn.

1988 m. kovo 16 d. apie 11 val. ryto Irako oro pajėgos, naudodamos sovietinius lėktuvus "Su-22" bei sraigtasparnius "Mi-8", ėmė mėtyti cheminius užtaisus virš kurdų gyvenamo Halabjos miesto. Per ataką žuvo nuo 3 iki 5 tūkst. žmonių, o dar 7–10 tūkst. patyrė ilgalaikės žalos pasekmės.

Jungtinių Tautų tyrėjai darė prielaidą, kad prieš vietovės gyventojus veikiausiai buvo panaudotos vadinamosios garstyčių dujos (ipritas) su neįvardintomis kitų medžiagų priemaišomis.

Ši cheminė ataka buvo tik dalis platesnio masto operacijos, skirtos palaužti kurdų entuziazmą (jeigu ne išvis sunaikinti šią etninę grupę). Jos metu mirė arba dingo be žinios nuo 50 tūkst. iki 182 tūkst. kurdų.

Irako ir Irano karas baigėsi 1988 m. rugpjūčio 20 d. Nepavykusios avantiūros sukeltą kartėlį Saddamas bandė numalšinti nauja užmačia. 1990 m. rugpjūčio 2 d., nepraėjus nė dvejiems metams nuo pasirašytų paliaubų su Iranu, jo pajėgos įsiveržė ir okupavo kitą kaimyninę šalį – Kuveitą. Saddamas tikėjosi vieningos kaimyninių valstybių paramos, tačiau jos (kaip ir Vakarai) pasmerkė šį agresijos aktą. Teigiama, jog net pati Sovietų Sąjunga neliko abejinga sunitų diktatoriaus išdaigai.

1990 m. lapkričio 29 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją Nr. 678, leidžiančią naudoti visas būtinas priemones, jeigu Irako pajėgos nepasitrauks iš Kuveito iki 1991 m. sausio 15 d. Dar tą patį mėnesį buvo sudaryta marga kelių valstybių koalicija, kurioje pirmuoju smuiku griežė Jungtinės Valstijos.

Ankstų 1991 m. sausio 17 d. rytą prasidėjo itin plataus masto bombardavimo kampanija, Saddamo armijos ryžtą ir drąsą sumalusi į miltus. Vėliau prasidėjo ir puolimas sausumoje. Nors koalicijos nariams pavyko Irako pajėgas išvyti iš Kuveito ir net įžengti į Saddamo valdomą šalį, jie nesiryžo apsiausti sostinės Bagdado. Procesas, oficialiai įamžintas Persijos įlankos karo ir operacijos "Audra dykumoje" pavadinimais, baigėsi 1991 m. vasario 28 d.

Tų pačių metų kovo ir balandžio mėnesiais Iraką sukrėtė šiitų bei kurdų sukilimai, kuriuos Saddamo režimas nuslopino. Maištus skatinusi George‘o Herberto Walkerio Busho (1924–2018) administracija taip ir nesiėmė praktinių veiksmų padėti sukilėliams.

Pasak populiaraus padavimo, po daugelio metų paklaustas, kodėl ryžosi Kuveito užpuolimui, Saddamas Georgijaus juostelės žaliųjų žmogeliukų stiliumi atsakė, jog Kuveitas visada buvo Irako dalis. Tačiau iš tiesų viskas buvo tik dėl pinigų, kuriuos Saddamo režimas buvo skolingas Kuveitui ir kurių nenorėjo grąžinti.


Šiame straipsnyje: SAVAKpinigaiĮrakas

NAUJAUSI KOMENTARAI

lkauniete

lkauniete portretas
Visada dziugu sulaukti L.D.zurnalisto straipsniu ===aprasomi ivykiai yra mums labai ne seni ;; labai idomus…..pa ,o religiniu virshuniu surezisuoti karai ,revoliucijos ishpuoliai===zmoniu nelaime===naikinti religiniu pagrindu susiburiancias grupuotes ,nes jie yra labai agresyvus fanatikai

Kaimyno motinai, antram

Kaimyno motinai, antram portretas
Kiek dar šiukšlinsi eteri savo mešlu?

Jessie Predmore

Jessie Predmore portretas
Mano kaimyno motina daro $139 / h internete. Ji buvo atleista už 6 menesius, taciau praejusi menesi jos darbo užmokestis buvo 13847 JAV doleriu, o tik kelias valandas dirbo internete. nauDoti šia nuoroda ,,, >>>>>>>>>>>>> w­w­w.C­a­s­hClub5.Com
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip išmokti nesimokant
    Kaip išmokti nesimokant

    Viso pasaulio pažangiausios valstybės diskutuoja, kaip gerinti savo vaikų ugdymą, nes visi supranta: kas bus geriausi švietimo srityje, bus geriausi ir visur kitur. Diskutuojame ir mes. Tik klausimas, apie ką. ...

    5
  • Paskutinieji du šimtai metrų
    Paskutinieji du šimtai metrų

    "JAV tikslas – išlaikyti patį didžiausią spaudimą Maskvai dėl pasitraukimo ir užsitikrinti, kad sovietų politinės, karinės ir kitos išlaidos išliktų aukštos tol, kol tęsis okupacija." (JAV prezidento Nacio...

    4
  • Laisvės alėjos ironikas
    Laisvės alėjos ironikas

    Dabartiniais laikais išleisti poezijos, prozos ar esė knygą Lietuvoje, kaip ir visame laisvajame pasaulyje, yra gana lengva – pakanka turėti tekstą (jo kokybė gali būti labai įvairi) ir šiek tiek pinigų leidybai. Neretai būna ir ta...

    1
  • Vienybės ar susiskaldymo diena?
    Vienybės ar susiskaldymo diena?

    Štai ir vėl rugpjūčio 23-ioji. Prieš 30 metų ši data tapo ne tik politinių grobuonių savivaldžiavimo ir tragiškų pasekmių trims Baltijos valstybėms diena, bet galingumo ir vienybės simboliu. Kas tą dieną stovėjo gyvojo...

    2
  • Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos
    Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos

    Nebūtinai tas, kas pradėjo pirmas, patirs sėkmę. Dažnai vėliau pasekę pirmojo pėdomis gali nebekartoti patirtų klaidų. Automobilių apmokestinimo modelių Europos šalyse yra labai daug, todėl Lietuva turi galimybę perimti geriausias tradicij...

    3
  • Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos
    Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos

    Baltijos kelias padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai patekti į pasaulinės žiniasklaidos antraštes. 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją apie 2 mln. žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, minėdami 50-ąsias Molotovo ir Ribbentropo pa...

  • 1939-ieji. Tarpukario Europos laidotuvės
    1939-ieji. Tarpukario Europos laidotuvės

    Šiemet sukanka 80 metų, kai pasirašytas Molotovo–Ribbentropo paktas – nacistinės Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis, kuri atvėrė kelią nuožmiausiam karui. ...

  • Kodėl valstybė turėtų remti ir skatinti kolekcininkus
    Kodėl valstybė turėtų remti ir skatinti kolekcininkus

    Lankantis Europos sostinėse ir didmiesčiuose, dažnas iš mūsų užsuka į garsius muziejus. Mus stebina įspūdingos meno kūrinių, tame tarpe antikinio (archeologijos), kolekcijos Luvre Paryžiuje, Britų muziejuje Londone, Meno istorijos muziejuje...

    1
  • Poezija ištirpusiam ledynui
    Poezija ištirpusiam ledynui

    Jau rytoj, dar nepasibaigus darbo dienai, tikrieji patriotai (nes kiti turbūt mažesni patriotai arba išvis ne patriotai, kadangi liks savo darbo vietose) rinksis akcijoje-šventiniame susitikime "Baltijos keliui – 30 metų. Pabūkime ...

    8
  • Kelias ten, kur nėra šou
    Kelias ten, kur nėra šou

    Belaukiant 30-ųjų Baltijos kelio akcijos metinių per Lietuvą ėmė vilnyti renginių banga. Nuo senovinių automobilių žygio iki Vilnių, Rygą ir Taliną jungiančios specialios muzikinės sąšaukos, nuo koncerto su (ne)senstančiu Andriumi Mamon...

    6
Daugiau straipsnių