- Gintautas Labanauskas, Ekonomikos mokslų daktaras
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybė, vykdydama savo funkcijas, turi veikti visuomenės interesais – skelbia Konstitucinio Teismo 2003 03 04 nutarimas. Ar taip yra iš tikrųjų?
Mažesni PVM (pridėtinės vertės mokestis) tarifai, mažesni degalų akcizai kaimyninėse šalyse, išpūstos elektros energijos kainos, pasunkinta logistika su „didžiausiu pasaulio fabriku“ Kinija nedidina mūsų šalies verslininkų konkurencingumo ir, žinoma, piliečių gerovės.
Tarsi to dar neužtektų, įvedamas kosminis akcizo mokestis, siekiantis 368 eurus su PVM už 1 t suskystintosios naftos dujų (SND), užveršiantis kilpą ant kaklo verslininkams, naudojantiems SND gamyboje ir pramonėje, pavyzdžiui, stiklo, asfalto gamintojams, pastatų šildytojams, mėsos ir pieno perdirbėjams, grūdų džiovintojams. Visa tai koreliuoja su pakeltomis kainomis vartotojams, t. y. visiems mums, Lietuvos žmonėms, o tie, kurie naudoja SND buityje (savo butams ar maistui šildyti), susimokės dar ir tiesiogiai žymiai išaugusias kainas.
Būtų smagu, kad mūsų išrinkta valdžia kada nors suprastų, jog jos uždavinys yra ne smaugti verslą ir gyventojus apkraunant akcizais, mokesčiais ir sankcijomis, tačiau kurti geresnes sąlygas verslo plėtrai, palengvinti jo funkcionavimą ir konkurencingumą su kaimynais. Manau, kad erdvės tokiems veiksmams yra daugelyje sektorių, reikia tik noro.
Mano darbinė ir akademinė patirtis logistikos srityje leidžia daryti prielaidą, kad pirmiausia čia dar galima daug nuveikti siekiant sustiprinti Lietuvos ekonomikos augimą.
Esame palankioje logistiniu požiūriu geografinėje padėtyje, turime uostą, neblogai išvystytą geležinkelio tinklą, vystomus sausumos kelius, aerouostus ir vidaus vandens kelių potencialą.
Kad galėtume sustiprinti Lietuvos pozicijas logistikos ir transporto srityje, reikia žymiai padidinti Lietuvos prioritetinės transporto infrastruktūros objektų plėtros finansavimą.
Tačiau neužteks tik investuoti į logistikos infrastruktūrą kuriant ir plečiant kelių, geležinkelių tinklą, oro ir jūrų uostus. Negalime atsilikti technologijų srityje diegiant išmaniuosius logistikos sprendimus ir automatizaciją siekiant optimizuoti krovinių judėjimą, pagerinti tiekimo grandinių efektyvumą.
Kitas labai svarbus momentas – sąveika tarp sektorių. Mums būtina turėti šiuolaikinę, laikmečio iššūkius atitinkančią, integruotą transporto valdymo sistemą, kuri jungtų skirtingas transporto modas ir optimizuotų tranzitą.
Jeigu prie to, kas anksčiau išvardyta, pridėtume tiesiogines investicijas į logistikos centrus kiekviename transporto sektoriuje, kurie taptų efektyviais prekių krovimo, saugojimo ir paskirstymo taškais, beliktų laukti žymiai padidėjusių logistikos verslo įmonių įplaukų į mūsų bendrąjį vidaus produktą. Žinoma, tai neišspręs visų mūsų šalyje esamų problemų, bet lašas po lašo...
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atsarginiai piliečiai2
Referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turint ir kitos šalies pilietybę įvyko, tačiau laukiamų rezultatų neatnešė. Keisti šalies Konstitucijos 12-ąjį straipsnį sutiko kiek daugiau nei 1 mln. rinkėj...
-
Aikštei reikia konkretumo6
Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...
-
Savivertės nuospaudos6
Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1
Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas19
Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2
Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7
Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6
Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3
Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21
Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...