Z kartos drama

Dažnai sakoma, kad didžiausios pandemijos aukos – rizikos grupės asmenys, tačiau vertinant jos poveikį ne fizinei sveikatai, bet elgsenai, ji tapo gerokai sunkesniu išbandymui kitiems žmonėms: vadinamajai Z kartai.

Daugeliui tų, kas gimė 1995-aisiais ir vėliau, COVID-19 sukėlė pirmąją tikrą jų gyvenimo krizę. Juk 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuoliais prasidėjusią, daug nežinios pasėjusią terorizmo bangą ar 2008-ųjų ekonominę suirutę jie išgyveno būdami vaikai. Galiausiai užaugo pasaulyje, kuriame nėra valstybių sienų, o gyvenimas tėra galimybė įgyvendinti savo ambicijas. Dėl karantino apribojimų prarasta asmeninio pasirinkimo laisvė Z kartai yra kol kas didžiausia iš visų patirtų katastrofų. Todėl jos elgesys, esant šiai ribinei situacijai, nusipelno daugiau patyrusių kartų dėmesio.

Kol Lietuvos tyrėjai nelepina operatyvia analize, verta užmesti akį į užsienio mokslininkų atliktus tyrimus. Juolab kad mūsų jauniausiųjų bendrapiliečių elgesį jau seniai pasaulinės tendencijos lemia labiau nei vietos tradicijos. Antai šešiose šalyse Oksfordo universiteto atlikto tyrimo išvados atskleidė, kad Z karta suvokė pandemijos dramatiškumą, bet ilgainiui jie it skęstantysis griebėsi šiaudo: dauguma Z kartos atstovų internete ieškojo – ne, ne virusologijos tyrimų ar galimos epidemijos raidos matematinių prognozių. Jie bėgo nuo realybės į juokingų vaizdelių pasaulį, daug intelekto nereikalaujančią "TikTok" platformą. Tokią stručio laikyseną iš dalies paaiškina šiai kartai apskritai būdingas didesnis infantilumas. Dėl jo ir, matyt, dėl patirties stokos Z karta blaškėsi ieškodama savojo santykio su naująja realybe. Jei pandemijos pradžioje absoliuti dauguma Z kartos krizę laikė galimybe, vėliau nuomonė keitėsi priklausomai nuo didinamų ar lengvinamų apribojimų. Kai valdžios veiksmai kasdieniams pasirinkimams tapo svarbesni nei instagramo žvaigždžių nuomonė, kiek sumažėjo ir jaunėlių apolitiškumas. Tą, beje, atskleidė ir Lietuvoje atliktos apklausos: tęsiantis karantinui, sumažėjo valdžios lyderiams abejingų jaunuolių.

Tokią stručio laikyseną iš dalies paaiškina šiai kartai apskritai būdingas didesnis infantilumas.

Tačiau bene įdomiausia tema, atspindinti Z kartos išskirtinumą, – jos santykis su sąmokslo teorija, kad COVID-19 krizė sukelta dirbtinai. Išmaniausioji iš visų kartų ne tik tiki šia siaubo pasaka – pandemijos laikotarpiu Z kartos atstovų gretos dar pagausėjo. Fundamentalių žinių stoka, hipertrofuotas kritinis mąstymas, kai oficialioji informacija iš anksto atmetama, – visa tai kalba ne tik apie bendrojo lavinimo sistemos ar pilietinio švietimo broką, bet ir apie puikią dirvą visokio plauko populistams. Kokį šalutinį poveikį COVID-19 sukels Z kartai, matyt, priklausys ne tik nuo bendrosios epidemiologinės situacijos, bet ir nuo visuomenės lyderių gebėjimo kalbėti įtaigiau už sąmokslų sėjikus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Žurnalistinės gnyyydos teršia eterį

Žurnalistinės gnyyydos teršia eterį portretas
Ir apsiverčia gi liežuvis ir plunksna tokias nesąmones rašyti. Kokia baisi trauma vaikučiams du mėnesius dėvėti kaukes ir neiti į mokyklą ar darbą... O kai pokario metais trėmė į Sibirą-pakeliui trečdalis mirė, ar kai stribai šaudė ir vyram kiaušus nupjovę į burną įdėdavo ir išmesdavo miestelio centre,-kas prieis artyn gal irgi prieš tarybų valdžią arba giminė.- tai čia jau nebeprisimenam, čia jau mūsų tėvai ir seneliai, kurie dabar neįleidžiami į poliklinikas ir ligonines, nes atseit greičiau suserga, šiaip turėjo pokario metu problemų...

ne Z

ne Z portretas
Matėm visokių krizių ir girdėjom daug propogandos. Nenustebinsit. Darom ką reikia daryt, nesvarbu koks meslas ir tv ar komenciniės žiniasklaidos virsta. Mokam ir nežiūrėt tų nesamonių. Tik taip galima neprarasti pousiausvyros. Bet yra, kas tiki, namuose peršikę tūno... Jų bėdos

Z.

Z. portretas
Valdžios atstovų kalbos bus įtaigios ir jomis tikės tik tada, kai jie nustos meluoti ar slėpti tiesą nelogiškais aiškinimais. Tada neliks vietos sąmokslo teorijoms.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Agento „Alksnio“ fikcija
    Agento „Alksnio“ fikcija

    Lygiai prieš 20 metų savo žemiškąją kelionę baigė kardinolas Vincentas Sladkevičius, amžinojo poilsio atgulęs Kauno arkikatedroje bazilikoje. ...

  • Brangių šaltibarščių nelaisvėje
    Brangių šaltibarščių nelaisvėje

    Seniai jutome tokį kelionių alkį, koks mus užklupo kovo viduryje, kai pernakt užsitrenkė valstybių sienos. Nors karantino gniaužtai veriasi pirštas po piršto, galime nesivarginti svajonėmis apie įprastas gyvenimo vėžes, kurios po keli...

    1
  • Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės
    Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės

    Karantino sustabdyta Lietuvos ekonomika, panašu, jau grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Išanalizavus „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenis pirmosiomis gegužės savaitėmi...

    3
  • Šešėliai šešėlyje
    Šešėliai šešėlyje

    Ne visi ir ne viskas laikosi mūsų šalies taisyklių, nors eina vienuoliktoji koronaviruso savaitė. Saulė, lyg nebūtų jokių karantinų, kaip ir kasdien vis dar teka be kaukės. Ir dar šešėlį meta kiekvienam. Nors ši paskutin...

  • Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes
    Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes

    Nesėkmės – tai ne tas pats, kas klaidos. Nesėkmės tiesiog nutinka. Jų padariniai gali būti įvairūs – per didelis randas ar supūliavęs pjūvis, neprigijęs persodintas organas ar mikrochirurginis lopas, sunkiausiais atvejais – pacien...

    2
  • Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės
    Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės

    Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe...

  • Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas
    Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas

    Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją – koronaviruso (COVID-19) pandemiją – matome, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje susiduriame su iššūkiais, kuriuos išspręsti galime tik priimant sprendimus kartu. ...

  • Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?
    Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?

    Nors lietuvių pajamos yra vienos mažiausių Europoje, o skurdo lygis – vienas didžiausių, įdomu paanalizuoti, kaip savo finansinę padėtį vertina patys lietuviai, o kartu jų vertinimus naudinga palyginti su kitų šalių namų ūkių finans...

    4
  • Tete-a-tete trise
    Tete-a-tete trise

    Tete-a-tete trise – alogizmas, nes šis terminas reiškia vienu du. Toks pats alogizmas, jei demokratinėje valstybėje žvalgybos institucijos persistengia klausydamos trečiai ausiai neskirtų telefoninių pokalbių ar kitais būdais sekdam...

    7
  • Politikų spjūviai
    Politikų spjūviai

    Leo Messi virtuoziškai suklaidina kelis varžovus, perduoda kamuolį Robertui Lewandowskiui, šis galingai šauna į vartus, bet Ernestas Šetkus smūgį atremia. Pasaulio rinktinė spaudžia ranką lietuviams ir pripažįsta ši...

    2
Daugiau straipsnių