Zacharova, rupšnojanti miežius

Ši reklama buvo kitokia. Ji prasidėjo rūsčiu balsu už kadro, skelbiančiu žodžius apie mumyse tvyrančią tamsą. Tada agresyvus isteriškas riksmas išbaidė juodus paukščius ir ekrane pasirodė stačiatikių cerkvė bei pagirių kankinamą teatro režisierių primenantis valdovas.

"Bojarinai baigia išgrobstyti Rusijos žemę!" – klaikiai užknisto žmogaus balsu, kone rėkdamas prabilo monarchas miniai.

"Bojarinai užgrobė žemę!" – toliau stovintiems žmonėms pakartojo šauklys Jemelia.

"Vaivados nenori ginti krikščionių!" – ta pačia poza tęsė valdovas.

"Vaivados nenori ginti!" – antrino Jemelia.

"Jie leido Lietuvai, chanams, vokiečiams sudraskyti Rusiją! Kiekvienas žiūri vien savo kišenės, užmiršęs gimtąją protėvių žemę!" – vis garsiau rėkė monarchas, narciziškai svaigdamas nuo savo rūstaus grėsmingo balso.

"Štai todėl, paklusdamas didžiam savo širdies skausmui, aš atsiimsiu visas žemes ir valdysiu jas geležiniu kumščiu", – kiek ramiau reziumavo monarchas, net užsimerkęs nuo pritrenkiančio savo pasirodymo ir moralinio pranašumo jausmo.

Valdovas jau ruošėsi išeiti, tačiau staiga minioje pasigirdo klausimas: "Ir kokiomis sąlygomis?"

Valdovas sustingo iš netikėtumo, o minia net nuščiuvo nuo išgąsčio. Žmonės atsisuko į klausimą uždavusį antrąjį Jemelią ir šis, visiškai nesuvokdamas, ką padaręs, naiviai pakartojo savo klausimą.

"Vėliau sužinosite", – užgniaužęs pyktį ir nė neatsigręžęs sušnypštė monarchas.

"Vėliau sužinosite!" – sušuko pirmasis Jemelia.

Jam šaukiant kamera atsisuko į klausimą uždavusio kruvinus antrojo Jemelios palaikus.

Tada romesnis, bet vis dar niūrus baritonas už kadro pristatė siužeto pavadinimą, reklamų seriją, kuriai jis priklausė, ir reklamuojamą banką.

KGB caraičio Vovočkos (1952) valdymas turėjo prikelti Rusiją naujam gyvenimui ir apginti artimąjį užsienį nuo "supuvusių" Vakarų imperializmo bei pederastijos, tačiau dar 2014 m. pavasarį prasidėjusiai "specialiajai operacijai" Ukrainoje patyrus fiasko, viešojoje erdvėje vis dažniau galima išgirsti balsus, skelbiančius, kad Rusijos bei jos kaimynų laukia itin neramios dienos.

Guvių protų šeimininkai jau dabar ragina ruoštis gresiančiam Rusijos Federacijos (RF) žlugimui ir jį lydėsiantiems iššūkiams. Neatmetamos prielaidos, kad per kelerius ateinančius metus Rusijoje gali kilti vidaus maištai, revoliucijos ir vidaus karai.

Po antrojo "specialiosios operacijos" dublio į Rusiją turėtų grįžti šimtai jaunų, fiziškai ir dvasiškai traumuotų vyrų. Jie neturės jokios politinės ir ekonominės ateities, tačiau nestokos žudymo, griovimo, prievartavimo ir plėšikavimo įgūdžių. Dėl to gali išaugti nusikalstamumas (net tarptautiniu lygiu) ir kietos rankos valstybėje poreikis.

Kai kurie RF kraštai gali bandyti atsiskirti. Taip pat gali atsiverti galios vakuumas įvairiuose regionuose, kuriuose jau daugelį amžių Rusijos valdovai netiesiogiai šeimininkavo lyg savame kieme (Kaukaze, Centrinėje Azijoje), o Suomija, Japonija, Gruzija (Sakartvelas), Ukraina ir Moldova gali pabandyti atsiimti kadaise prarastus kraštus.

Kinijos Liaudies Respublika veikiausiai irgi nesnaus bei sieks pasisotinti Kremliaus sąskaita.

Anot ekspertų ir išminčių, vakariečiai taip pat turėtų nekartoti ekonominių bei politinių XX a. dešimtojo dešimtmečio klaidų ir neremti Rusijos ekonomiškai, viliantis, kad ji, pamaitinta doleriais ar eurais, taps vakarietiška demokratija. Jie taip pat turėtų nuspręsti, ką daryti su gausiu dar iš SSRS laikų likusiu branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų arsenalu bei ruoštis naujojo Vovos atėjimui.

"Propaganda, "feik niuvs" (netikros naujienos), "kencel kulčiur (atšaukiamoji kultūra)", – šnypščia "Gazprom" bananus graužiantys gibonai.

Taip. Negalima atmesti prielaidos, kad šios kalbos tėra paprasčiausias siekis demoralizuoti "specialiosios operacijos" vykdytojus ir daryti politinį spaudimą Vovos dvarui. Vis dėlto, prieš numojant į šias prognozes ranka ir pasineriant į seksualines fantazijas apie pilietinį JAV karą bei Muskų Musko (1971) šeimininkavimą Baltuosiuose rūmuose, reikėtų prisiminti, kad dar 2016 m. sąmokslo teoretikų vaizduotę kaitinantis centras "Stratfor" miestui ir pasauliui paskelbė daugybę prognozių apie geopolitinę 2025 m. padėtį.

Tuo metu prognozuota, kad karas su islamo ekstremistais baigsis. Teroro aktai vis dar kels bėdas, bet apie pasaulinį džihadą nebebus jokių kalbų, o grupuotės bus suvaržytos. Europos Sąjunga tebeegzistuos, bet bus politiškai susiskaldžiusi dėl dešiniojo ir nacionalistinio populizmo.

Kinijos Liaudies Respublikos ekonomika išliks svarbi, tačiau ji taip sparčiai nebeaugs. Ekonomikoje ją pradės vytis smulkesnės kaimynės, taip pat Rytų Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybės, o karyboje – senoji varžovė Japonija.

Turkijos ir Lenkijos įtaka augs, o Vokietijos – mažės. JAV išliks svarbia karine, ekonomine ir politine galia, tačiau elgsis žymiai atsargiau, o mūsų iki šiol pažinota Rusija nebeegzistuos.

Tada teigta, kad bręstančias ekonomines, politines ir gyventojų augimo bėdas Rusija sieks kompensuoti kaimynų sąskaita. Buvusias Sovietų Sąjungos nares ji vėl bandys integruoti į naujo darinio sudėtį, tačiau už tai sumokės didelę kainą.

Tuo metu neskelbta, kad RF ateityje gali skilti, tačiau taip pat išreikšta tvirta prielaida, kad jos autoritetas geopolitiniu ir regioniniu lygiu smarkiai susilpnės.