- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Nepaskelbtame Rusijos ir Ukrainos kare savaitgalį įvyko ypatingas įvykis: abi šalys apsikeitė belaisviais. Šiame kontekste apie Ukrainos (ne)laimėjimą jau buvo pasakyta daug. Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui buvo būtinas proveržis, reikėjo bent menkos pergalės, tačiau tokios, apie kurią būtų kalbama ne vien valdžios kabinetuose, bet ir Kijevo ar Odesos gatvėse. Galima tik paantrinti Lietuvos užsienio reikalų ministrui, apgailestavusiam dėl tokios didelės šios pergalės kainos: Maskvai perduotas svarbus liudytojas vadinamojoje MH17 lainerio byloje Volodymyras Cemachas.
Kita vertus, ar kas turėjo iliuzijų, kad separatistai, paleidę nelemtąją raketą į civilių lainerį, sulauks teisingumo? Ne dėl to, kad tuo nebūtų suinteresuoti daugiausiai piliečių per šį išpuolį netekę Nyderlandai ar kad Ukrainos teismai būtų menkai kvalifikuoti. Naujausių laikų istorijoje yra galybė pavyzdžių, kai iš Temidės glėbio ištrūksta mirtinų tarpvalstybinių provokacijų iniciatoriai, žudyti civilius įsakę karo lauko vadai. Realių bausmių sulaukia tik tarptautinių tribunolų teisiamieji, o steigti tokio lygio instituciją, kurios teisiamųjų suole atsidurtų jei ne visi, atsakingi už nusikaltimus rytų Ukrainoje, tai bent MH17 tragedijos kaltininkai, nebuvo jokių šansų.
Atėjo metas ne tirpdyti ledus, bet priminti amnezijos ištiktiems mūsų sąjungininkams, kad Rusijoje vis dar laikomi karo belaisviai – tik ledkalnio viršūnė.
Tad šiuokart viršų ima ne apmaudas dėl praleistos progos įvykdyti teisingumą, bet paprastas žmogiškas džiaugsmas dėl to, kad laisvę atgavo Rusijoje įkalinti ukrainiečiai. Tai jie, su 20 metų kalėti nuteistu režisieriumi Olegu Sencovu priešakyje, net ir būdami nekalti, satisfakcijos galėjo tikėtis tik iš aukščiausio lygio politikų, o laisvę atgauti tik tapę kokio nors parodomojo diplomatinio žaidimo dalimi.
Daugiau prieštaringų emocijų kelia ne šis Kijevo (ne)laimėjimas, bet tai, kaip pasikeitimą belaisviais vertina kai kurios Vakarų Europos šalys, o ypač – Prancūzija. Įkandin savo prezidento, neseniai susitikimuose su Vladimiru Putinu pademonstravusio ypatingą šilumą, Prancūzijos užsienio reikalų ministras suskubo prabilti apie metą mažinti įtampą su Rusija. Tačiau atrodo, kad atėjo metas ne tirpdyti ledus, bet priminti amnezijos ištiktiems mūsų sąjungininkams, kad Rusijoje vis dar laikomi karo belaisviai – tik ledkalnio viršūnė. Trys ketvirtadaliai problemos (ir pretekstas kalbėti apie įtampos mažinimą) slypi rytų Ukrainoje, kur vis dar žūva savanoriai okupantų toliau siaubiamame Kryme.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
A lyga: Vilniaus „Žalgiris...
-
Vilniuje – G. Kirkilo laidot...
-
Šeštoji RESC ciklo su kandid...
-
Vilniuje atsisveikinama su G. ...
-
Lietuvoje prisnigo...
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Strateginė miglaAgresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaikąSkleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen18Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?111950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
