Žiniasklaidos patikimumui apsaugoti reikia naujų priemonių

Miuncheno saugumo konferencija – bauginama vieta pristatyti naują idėją. Jos dalyviai – vieni svarbiausių ir labiausiai išmanančių žmonių pasaulyje. Atkreipti jų dėmesį sunku, sulaukti jų pritarimo – dar sunkiau. Kita vertus, jeigu nori kažką pakeisti, šis renginys yra tinkamas tokiam sumanymui pradėti.

Po 35 metų darbo žurnalistikoje suvokiau, kad mūsų pagrindinės prielaidos apie žiniasklaidą dabar yra klaidingos. Viena jų – kad tai yra idėjų rinka, kurioje gerosios idėjos paprastai įveikia blogąsias.

Iš tikrųjų konkurencijos spaudimas kokybę blogina, o ne gerina. Išgalvotų arba iškraipytų naujienų pranešimai ir reklamos, išnaudojančios baimę ir neapykantą, gali užgožti visa kita. Ši susilpnėjusi sistema tampa neapsaugota nuo piktavališkų veikėjų, galinčių naudotis menama (subsidijuojama) konkurencija ir bauginimais. Jeigu informacijos srautus paliekama formuoti vien komerciniam spaudimui, teisė priimti politinius sprendimus faktiškai parduodama pasiūliusiam didžiausią kainą. Trikdytojai taip pat išnaudoja pagirtinus žurnalistikos instinktus, pavyzdžiui, nešališkumą.

Kai išsakoma tokių susirūpinimo minčių, įprasta sulaukti atsakymo, pabrėžiančio cenzūros pavojus. Žinoma, juk nenorėtume, kad Tiesos ministerija spręstų, ką mums galima skaityti? Amerikiečiams, turintiems palaimingąją 1-ąją pataisą, pasibaisėtina pati mintis, kad viešosios tarnybos galėtų kištis kokiu nors būdu, varžančiu žodžio laisvę. Ir pro šias uolas nelengva praplaukti jokiai idėjai, kad galėtų būti taikomos kokios nors intervencijos demokratijai apsaugoti.

Manau, toks požiūris yra tingus ir nuteikiantis pralaimėjimui. Aišku, neturėtume patys veikti kaip Putinas, kad apsigintume nuo putinizmo. Vis tik turime ir kitokių priemonių.

Prieš kelis mėnesius Nacionalinis demokratijos fondas (JAV Kongreso finansuojamas strateginių tyrimų centras) kreipėsi į mane, kad parašyčiau straipsnį šia tema. Jis yra dalis ciklo apie „aštriąją galią“ (sharp power) – šis terminas apibūdina autoritarinių valstybių tikslingą nekarinių priemonių naudojimą demokratijoms pulti. Miuncheno konferencijoje šį pranešimą pristatėme kartu su Europos politikos analizės centru (Center for European Policy Analysis, CEPA), turinčiu biurus Vašingtone ir Varšuvoje; jame aš dirbu kaip neetatinis viceprezidentas.

Tarp kitų pažibų, sakiusių kalbas tuo pačiu laiku kaip ir mes, buvo „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas ir Rusijos užsienio reikalų ministras. Taigi, apsidžiaugiau, kad tarp mūsų klausytojų buvo vienas JAV senatorius, aukšto rango administracijos atstovas ir buvęs Estijos prezidentas.

Kai kurie mano pasiūlyti sprendiniai yra technologiniai. Turime suteikti žiniasklaidos vartotojams galimybių geriau suprasti, koks yra informacijos šaltinis ir kas ją platina. Šias priemones gali reikėti paremti teisės aktais arba taisyklėmis.

Tačiau dar svarbesnės yra „norminančios“ priemonės, turinčios pakeisti mūsų, kaip asmenų, elgesį. Viena iš mano remiamų idėjų – atsakingos praktikos statutas, kurio įsipareigoję laikytis žiniasklaidos kanalai sutiktų būti paprastai patikrinti dėl tikrumo ir sąžiningumo. Kas yra žiniasklaidos priemonės redaktorius? Koks yra įstaigos fizinis adresas? Kokia yra klaidų taisymo politika? Šie klausimai nebūtų bandymai paveikti nuomonę: tiek fašistų, tiek komunistų laikraštis būtų pajėgus išpildyti šiuos reikalavimus. Ir tai būtų daroma savanoriškai.

Tačiau daugelis svetainių, skleidžiančių dezinformaciją, šių kriterijų neatitiktų. Ir nesugebėjimas išlaikyti šio patikrinimo būtų krentantis į akis.

Kitokio pobūdžio spaudimas yra ostrakizmas. Akademikai, publicistai, ekspertai ir kiti viešieji veikėjai neturėtų rodytis Rusijos arba Kinijos valstybinės žiniasklaidos kanaluose, tokiuose kaip RT.

„Kai jie nebegalės naudotis autoritetingais veikėjais, – rašiau aš, – šių kanalų priklausomybė nuo šarlatanų, savanaudiškų tikslų stūmikų ir propagandistų taps kompromituojančia – ir kenksminga.“ Reklamos užsakovai irgi turėtų jų vengti.

Dar vienas elementas – „minkštųjų taikinių apsauga“. Turėtume apsaugoti redaktorius, žurnalistus, akademikus, analitikus, aktyvistus ir kitus, tampančius priešiškų valstybių taikiniais. Jessikkos Aro – suomių žurnalistės, žiauriai persekiotos Rusijos trolių – pavyzdys yra pamokantis. Suomija dabar turi priemonių, kad tai niekada nepasikartotų. Jos veikia kaip saugiklis nuo būsimų atakų. Kitos šalys irgi turėtų imtis kažko panašaus.

Trumpai tariant, mes nesame beginkliai. Mūsų didžiausias silpnumas slypi mūsų galvose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

-anglas ligonis ,susirupino kaip apsaugot

-anglas ligonis  ,susirupino kaip  apsaugot portretas
projankisku propogandonu mela nuo -tiesos....vis daugiau zmoniu patys narsyt pradeda po ziniu portalus visam pasauly ir kaip mat atsirenka ,kas sako tiesa ir kas meluoja....
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Srovės ir „siusiukai“
    Srovės ir „siusiukai“

    Pandemija mus ne tik išblaškė po vienatvės kampus, bet ir įspraudė į plokščią ekranų gyvenimą. Pavartai paveiksliukus feisbuko ar instagramo platybėse – tarsi paragauji uždrausto rojaus, pasidaliji nuomone ar naujiena &nda...

    1
  • Slapti pasimatymai
    Slapti pasimatymai

    Lemonui, Lemonui, Danieliui, Danieliui, o Pjerui ir nebeliko. Eurolygos reguliariajam sezonui kirtus finišo liniją, turnyro organizatoriai dalyviams padalijo jų uždirbtas premijas. Dalybų rezultatas – tarsi sename populiariame animaciniame fil...

    2
  • Kokį pasaulį regime?
    Kokį pasaulį regime?

    Visiškai naujos teorijos fizikoje – kvantų mechanikos, kuri negalėjo rastis kaip išvestis iš ankstesnės pažinimo patirties, kūrimo laikotarpiu ypač aštriai kirtosi klasikinės ir naujos teorijos požiūriai. ...

    1
  • Rektorius: svarbu nebijoti mokytis čia ir dabar
    Rektorius: svarbu nebijoti mokytis čia ir dabar

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorių prof. Juozą Augutį stebina Lietuvoje dažnai girdimos kalbos, kad žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, šalyje turėtų būti mažiau.  "Tai panašu į 30 ar 40 met...

    1
  • Našaus tardymo metodai
    Našaus tardymo metodai

    Niūriose, nuo viso pasaulio atskirtose patalpose, pasigirdo skambus pliaukštelėjimas. Kadaise Khalidas Sheikhas Mohammedas (1964/1965) buvo vienas nuožmiausių ir pavojingiausių islamo ekstremizmo atstovų. ...

    3
  • Palydovo belaukiant
    Palydovo belaukiant

    Moderniosios Rusijos kankinys A.Navalnas kalėjime ūmai pasigedo Korano. Nors dar ne taip seniai buvo sulaukęs kritikos dėl nacionalistinių pareiškimų ir šaipymosi iš emigrantų, atvykusių į Rusiją iš musulmoniškų Vi...

    1
  • XX a. palydos
    XX a. palydos

    Nesibaigiančią pasaką su istoriniais ritualais, šimtametės supervalstybės simboliais, princų vestuvėmis ir žemiška kasdienybės idile pasauliui dovanojanti karališkoji Vindzorų šeima šiandien dalijasi savo skausmu. ...

    2
  • V. Putinas bando Vakarus dėl Ukrainos
    V. Putinas bando Vakarus dėl Ukrainos

    Mes nesuprantame Rusijos žodžių ir nesipriešiname jos poelgiams. ...

    4
  • Ir mes turime kosmonautų
    Ir mes turime kosmonautų

    Vakar būta kosmonautų dienos. Galėtų būti šventinis laisvadienis. Ir visiškai ne dėl to, kad J.Gagarinas, kurio gatvėje tiek daug žmonių gyveno, nuskrido į kosmosą, pažiūrėjo, kaip mes ant debesėto gaublio gyvename, ir grįžo atga...

  • Euras nuvertėja, ponai!
    Euras nuvertėja, ponai!

    Aukščiausiasis galų gale apšvietė viršugalvius Vyriausybėje ir ši panaikino žeminančius judėjimo ribojimus, kurie priminė ragų-kanopų kordonus sovietmečiu. Tačiau tas pats aukščiausiasis vis tiek pašyk&sca...

    7
Daugiau straipsnių