Žinovų daug, ekspertų trūksta

Vaikystėje daugelis gliaudėme tokį rebusą: kaip per upę saugiai perkelti vilką, ožką ir kopūstą, kai visų į valtį išsyk neįmanoma sutalpinti. Panašų galvosūkį sprendė Kauno savivaldybės kultūros projektų vertinimo darbo grupės nariai, panorę į tris pogrupius pasiskirstyti taip, kad juose nesikartotų ekspertų pavardės.

Vaikystėje daugelis gliaudėme tokį rebusą: kaip per upę saugiai perkelti vilką, ožką ir kopūstą, kai visų į valtį išsyk neįmanoma sutalpinti. Panašų galvosūkį sprendė Kauno savivaldybės kultūros projektų vertinimo darbo grupės nariai, panorę į tris pogrupius pasiskirstyti taip, kad juose nesikartotų ekspertų pavardės.

Miesto tarybos patvirtintoje vertintojų grupėje yra septyniolika narių. Iš trijų nesidalija. Be to, ekspertų apskritai per mažai, kad kiekviename pogrupyje jų darbuotųsi po aštuonis, kaip iš anksto buvo numatyta.

„Negi visi jau išvažiavo iš Kauno, kad nėra daugiau ekspertų?“ – ironiškai nusistebėjo vienas jų – garsus dirigentas, miesto tarybos Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto narys Petras Bingelis. Paradoksas, bet tą klausimą būtų galima užduoti turbūt kiekvienais metais. Kodėl? Vien Kauno meno kūrėjų asociacija vienija daugiau nei 1600 narių, priklausančių aštuonioms kūrybinėms sąjungoms ir organizacijoms. Taigi rasti pakankamai ekspertų, galinčių profesionaliai vertinti įvairias kultūros sritis, tikrai nesudėtinga. Tačiau tarp septyniolikos kultūros projektų vertintojų yra net šeši savivaldybės valdininkai ir politikai (tiesa, du iš pastarųjų – menininkai). Pogrupyje, kuris vertins etninės kultūros, nevyriausybinių organizacijų, tautinių mažumų, neįgaliųjų organizacijų, bibliotekų, kultūros centrų ir renginių projektus, politikai sudaro daugumą.

Neužtikrinamas ir ekspertų gretų nuolatinis atnaujinimas. Gal keisti padėtį trukdo nuostata: nors nauja šluota ir švariau šluoja, bet senoji patogesnė prie jos pripratusiam šeimininkui?

Kriterijai, kuriais vadovaujantis suburiama kultūros projektų vertintojų grupė, apskritai nėra pakankamai aiškūs. Tarp ekspertų yra asmenų, itin artimai susijusių su projektais, kuriems prašoma paramos iš miesto biudžeto. Kai kurios sritys – nevyriausybinės, neįgaliųjų organizacijos, bibliotekos apskritai neatstovaujamos darbo grupėje. Tarkim, nevyriausybinės organizacijos yra pateikusios net 34 projektus, bet savo „lobisto“ tarp vertintojų neturi. Tuo jos gerokai pralaimi toms sritims, kurios turi užtektinai proteguotojų ekspertų darbo grupėje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    3
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    11
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
Daugiau straipsnių