- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Alfredas Zdramys
Neteisinga būtų sakyti, kad į valdžią žmonės eina dėl to, kad visiems, išskyrus juos pačius, tik blogiau būtų. Sugalvojama ir gerų dalykų. Vienas tokių – subsidijos jaunoms šeimoms iki 35 metų pirmam būstui regionuose. Negali atsistebėti valstybės rūpesčiu ir išmanymu – finansinė paskata, kad ir nedidelė, 15 proc. būsto kredito sumos, teikiama net vaikų dar nesusilaukusiai porai. Susilauks kūdikio, geroji valdžia dar 5 proc. paramos pridės, susilauks antro, dar tiek skirs. Jei Dievas duos trečią ar dar daugiau, subsidija didinama iki 30 proc. Jau turintieji atžalų iš karto gali naudotis šia gerove.
Puikiausia Nepriklausomos Lietuvos idėja, galinti sustabdyti emigraciją, galinti parkviesti pasaulyje laimės ieškantį jaunimą grįžti ir kurti savo namus. Galų gale, idėja remti jaunas šeimas netikėtai atskleidžia, kad valdžia irgi gali turėti žmogiškąjį veidą.
Pirmąją rugsėjo savaitę į socialinius skyrius atkeliaudavo vidutiniškai 300 prašymų kasdien. Daugiausia – Kauno regione, antras – Klaipėdos, trečias – Vilniaus. Bet ir kitur plaukė vilties įsikibę žmonės dešimtimis ir šimtais. Štai tas laimės žiburys – Lietuva!
Deja, jau pirmosiomis dienomis maždaug 15 proc. prašymų atmesta. Vieni netyčia atsidūrė biurokratijos šiukšliadėžėje, kiti prašytojai neatitiko reikalavimų (dėl žmogiškosios klaidos). Tačiau jau ir subsidijų dalytojams aišku, kad dar nemažai vilčių mirs, kai teks paskelbti, jog šiemet pažadėtieji 4 mln. eurų jau baigėsi. Kitiems bus pasakyta: ateikite kitąmet arba 2020-aisiais. Vėl bus skirta pinigų. O jei ir vėl nebūsi pirmas? Pasijunti lyg prekybos centre: ateini viliojamas akcijos, o sužinai, kad prekių kiekis ribotas.
Kodėl valstybės piniginėje tik 4 mln. euriukų šventam reikalui teatsirado? Kiekvieną mėnesį Finansų ministerija raportuoja apie į biudžetą surinktus neplanuotus, švelniai tariant, milijonus. Grubiai tariant, šiandien šiųmetis biudžeto perviršis siekia 444 mln. eurų. O pinigų… nėra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Rekonstruotos Smiltynės perk...
-
A. Sorokino spaudos konferenci...
-
J. Borisovo valdos...
-
Filmo „Mėnesinės“ premje...
-
„Ryanair“ Kauno orlaivių ...
-
LKL ketvirtfinalis: Vilniaus ...
-
LKL ketvirfinalis: Vilniaus ...
-
Baltijos Ministrų Tarybos min...
-
G. Jeglinsko porinkiminė spau...
-
A. Mazuronio porinkiminė spau...
-
Atsarginiai piliečiai3Referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turint ir kitos šalies pilietybę įvyko, tačiau laukiamų rezultatų neatnešė. Keisti šalies Konstitucijos 12-ąjį straipsnį sutiko kiek daugiau nei 1 mln. rinkėj...
-
Aikštei reikia konkretumo6Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...
-
Savivertės nuospaudos6Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas19Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21
Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
