Žydų pamokos tėvynių Europoje

Neseniai Nidoje pasibaigęs Thomo Manno festivalis šiais metais buvo skirtas tėvynių Europos temai. Antrąją festivalio dieną buvo parodytas 1924 m. austro Hanso Karlo Breslauerio filmas "Miestas be žydų". Šio kinematografinio darbo sukūrimo aplinkybės ir tolimesnio likimo istorija – tikrai įspūdinga.

Režisieriaus kūrinyje rodomas sufantazuotas Utopijos miestas, kurio gyventojus ir valdžią, ištikus bendriems visame mieste ekonominiams ir socialiniams sunkumams, apsėda antisemitizmo vajus. Norima iš Utopijos išvaryti visus žydus, taip besitikint miesto gyvenimo pakilimo. Deja, Utopiją palikus žydams, miesto valiuta – krona – smunka dar labiau ir tikėto proveržio darbo rinkoje ir kitose srityse nesulaukiama. Žydų deportacijos rezultatas – priešingas, miestas atsiduria ties visuomeninio žlugimo riba, todėl, pasitelkus smulkias gudrybes, priimamas ministro pirmininko dekretas, leidžiantis išvarytiesiems sugrįžti. Paskui miestas ima atsigauti – tai laiminga dramatiško filmo siužeto pabaiga.

H.K.Breslauerio "Miestas be žydų" įdomus ne tik tuo, kad simtomiškai prabyla apie XX a. pradžioje įsivyravusį antisemitizmą, bet ir garso takeliu. Suprantama, kad originalus filmas yra nebylusis, tačiau Nidos Thomo Manno festivalio renginio žiūrovai galėjo mėgautis genialia vokiečių medijų menininko Thomo Koenerio specialiai šiam filmui sukurta muzika, kuri nei užgožė vizualųjį kino tekstą, nei tapo filmo iliustracija – pasiekta puiki garsinė ir vaizdinė sampyna. Žiūrint šį filmą festivalio metu, atrodė, kad muzika ir kino kadrai yra neatsiejami.

1933 m. į valdžią atėjus nacionalsocialistams, filmas buvo uždraustas Vokietijoje, naciai atkakliai siekė sunaikinti visas juostos kopijas. Ir tik prieš kelerius metus, kai "Miestui be žydų" tuoj sukaks šimtmetis, atskiri juostos fragmentai, išsibarstę po Europos šalių kino muziejus ir sendaikčių turgus, buvo surinkti ir sujungti, atkuriant visą meninį režisieriaus sumanymą.

Austrų režisieriaus juosta Thomo Manno festivalio kontekste svarbi tuo, kad byloja apie žydų tautą, kurios istorijoje ir dabartyje tėvynės sąvoka ir praktinis gyvenimas konkrečioje Žemės vietoje buvo labai svarbūs. Tais laikais, kai Lietuvoje daug kalbama apie lietuvių tautos išsivaikščiojimą, migraciją kaip pražūtingą reiškinį, žydų buvimas praeityje ir dabar paneigia daugelį sąmokslo teorijų: net plačiai po pasaulį pasklidusi nacija nėra pasmerkta išnykti. Žydų pamoka šiandienos globaliai planetai yra ta, kad tėvynė žmogaus gyvenime yra viena, tačiau kitos pasaulio vietos gali tapti nemažiau artimos žmogui ir dažnai atstoti tėvynę. Šiandienos pasaulio lietuviams, dažnai kalbantiems apie nostalgiją gimtajai vietai, žydai savo istorija aiškiai sako: ne paliktos vietos ilgesys, o meilė tai vietai, įgaunanti daugybę pozityvių raiškos formų, yra vertybė. H.K.Breslauerio filmas festivalyje Nidoje tvirtina, kad žmonių grupės, kuri vadinama tauta, gyvybė pasveriama ne užsidarymu ir savęs izoliavimu nuo likusio pasaulio, o gebėjimu būti savimi ir neprarasti tapatybės, religinio ir kultūrinio paveldo būnant tarp kitų, įvairovėje.

Daug kam šių metų Nidos Thomo Manno festivalio tema galėjo pasirodyti pretenzinga ir kelianti diskusinių impulsų: kaip galime kalbėti apie kelias, o ne vieną tėvynę? Pagaliau, prasminga klausti, kaip veikia mūsų įsišaknijimas skirtingose vietose tuo metu, kai madinga tapo kalbėti apie intelektualų, kūrybingą ir prasmingą gyvenimą tik keičiant buvimo vietas, o ne visą gyvenimą pasiliekant gimtajame mieste ar valstybėje? Paradoksalu, bet tie, kas daug šneka apie save nuolat perkuriančią migranto asmenybę, beveik visada nutyla, paklausus, kaipgi tas perkūrimas konkrečiai vyksta.

Šiandienos pasaulio lietuviams žydai savo istorija aiškiai sako: ne paliktos vietos ilgesys, o meilė tai vietai, įgaunanti daugybę pozityvių raiškos formų, yra vertybė.

Thomo Manno festivalis ir jo metu rodytas "Miestas be žydų" patvirtina, kad savęs nuolatinio atnaujinimo ir besitęsiančios gyvasties galime ieškoti žydų istorijoje ir dabartyje. Nepaisant XVIII a. pab. – XIX a. pr. Vakarų Europos rašytojų sentimentalistų, ypač Lawrence'o Sterno romano "Sentimentali kelionė", į XX a. pabaigą lietuviai atėjo beveik nemąstę apie kelionę ir kelią kaip erdvėlaikį, prasmę ir tikslą. Ir gal visai ne per drąsu būtų sakyti, kad dabar paliekantieji Lietuvą, pirmiausia, turėtų būti bent minimaliai domėjęsi ar studijavę žydų kultūros istoriją – tai sukeltų neįtikėtiną palengvėjimą ir patiems migrantams, ir pasiliekantiesiems tėvynėje, suprantant, kad šiais laikais "tėvynė" yra jau daugybinė, o ne unikalioji sąvoka.

Rašytojo Thomo Manno laikysena tarpukariu ir jo vardo festivalio istorija bei šiandiena sako, kad žydai, kaip ypatingo likimo tauta, dar daug ko išmokys Vakarų civilizaciją – ir tuos, kurie norės mokytis, ir tuos, kurie tų pamokų vengs, tačiau anksčiau ar vėliau bus priversti sutikti, kad tūkstantmečių išmintis, gilus humoras, pagarba žmogiškumui yra universalijos, kurias tik praradus, iš karto netenkama žmogiškumo ir reiškiasi tai, ką esame įpratę vadinti brutalumu ir gyvulišku elgesiu.

Daugeliui šiuolaikinių filosofų tvirtinant, kad Holokaustas gali pasikartoti, lieka atviras klausimas: ar mes apskritai savo gyvenimuose dar norime ko nors mokytis ir brėžti savąsias sąmoningumo trajektorijas, gerbti savo mokytojus?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Raimuxa

Raimuxa portretas
Ir vėl žydiška propaganda, kad mums be jų bus blogai. Tegul čiuožia į izraėlį ir nekiršina žmonių tada nebus jokių holokaustų.

jura

jura portretas
Per amzius visose epochose vyko zydu pogromai.(domekis istorija )

ane?

ane? portretas
Kažkaip pastebėjau, jog apie žydus gerai Lietuvoje prisimena tik tuomet , kai garsūs pasaulio aktoriai, politikai, mokslininkai ar menininkai prisimena, kad jo senelis ar močiutė ( žydų kilmės) yra gimusi(es) ar kažkada gyveno Lietuvoje. Tada šią "džiugią" žinia tuojau pat yra pranešama Lietuvai.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tirpstanti galia ir Prezidentas
    Tirpstanti galia ir Prezidentas

    Valdymas prasidėjo ir jau matome naujojo LR Prezidento Gitano Nausėdos silpnybes. Jis mielai lanko mūsų užsienio partnerius: Lenkiją, Latviją, Vokietiją. Ir, aišku, tai daryti reikia. Tai jo pareiga. Tiesa, orlaivis „Spartanas“ &ndas...

    2
  • Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?
    Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?

    Beveik viso pasaulio naujienų agentūros transliavo nepaprastai pozityvią žinią, beveik stebuklą – prie Maskvos kilimo metu į paukščių būrį pataikęs lėktuvas tūpė avariniu būdu. Keli paukščiai buvo įsiurbti į variklius ir ...

    6
  • Kaip devalvuoti šventę
    Kaip devalvuoti šventę

    Šalies nepriklausomybės šimtmečio išvakarėse Afganistano sostinėje Kabule vestuvininkus susprogdino savižudis. Kadangi ten šeimos švenčių šventimas paprastai sutraukia šimtus giminaičių bei kitų sveči...

    3
  • „Valstiečių“ vežimas byra
    „Valstiečių“ vežimas byra

    Beveik darniai dardėjęs Ramūno Karbauskio "valstiečių" ir žaliųjų vežimas pastaruoju metu ėmė strigti. O iš spalvingos kompanijos vis garsiau girdėti ne tik Naisių ponui nemalonios replikos, bet ir įvairūs kivirčai. ...

    36
  • Ar žydelka – įžeidimas?
    Ar žydelka – įžeidimas?

    Pastarojo laiko įvykiai paviršiun iškėlė ne pačių gražiausių dalykų. Pirmiausia tai, kad, nepaisant kosmopolitiškėjančios bei lyg ir civilizuotos visuomenės, daugeliu klausimų konsensuso pasiekti vis dar nesugebame. Jei kažkas...

    98
  • Santuokiniai laisvės apribojimai
    Santuokiniai laisvės apribojimai

    Pamenu, paauglystėje, kai pačios smagiausios temos pakikenti su draugais būdavo intymios, labai juokdavomės iš nepadoraus anekdoto apie poną Petraitį. Perpasakojant trumpai, vyruką išsikviečia žmonos ginekologas, nes ana niekaip nesusila...

    12
  • Patriotizmas už pinigus
    Patriotizmas už pinigus

    Ketvirtis milijono eurų – daug tai ar mažai? Nelygu, kaip žiūrėsi. Eilinis žmogus dėl tokios sumos turi sunkiai dirbti gal dvidešimt metų. Aukštesnio lygio krepšininkui tai vieno sezono atlyginimas. Lietuvos krepšinio ...

    3
  • Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato
    Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato

    Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros egzaminų rezultatus, naikinamas studijų programas, perdėm žemai nuleidžiamą stojamųjų kartelę ir mažėjantį abiturientų, o tai reiškia ir ...

    3
  • Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?
    Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?

    Jeigu koks nors tūlas pilietis paklaustų kokio nors tūlo Lietuvos politiko apie kokios nors problemos sprendimo būdą, tai yra 99,9 proc. tikimybė, kad išgirstų du atsakymo variantus. Pirmas – reikia didinti finansavimą, antras – reik...

    4
  • Tarsi šimtas metų vienatvės
    Tarsi šimtas metų vienatvės

    Pirmasis britų bandymas įtvirtinti savo įtaką Afganistane baigėsi nesėkme (1839–1842). Po daugiau nei 30 metų Didžiosios Britanijos pajėgos grįžo, tik šįkart pasirengusios gerokai rimčiau. Iš pradžių britų valdžia siekė ...

    3
Daugiau straipsnių