Žydų pamokos tėvynių Europoje

Neseniai Nidoje pasibaigęs Thomo Manno festivalis šiais metais buvo skirtas tėvynių Europos temai. Antrąją festivalio dieną buvo parodytas 1924 m. austro Hanso Karlo Breslauerio filmas "Miestas be žydų". Šio kinematografinio darbo sukūrimo aplinkybės ir tolimesnio likimo istorija – tikrai įspūdinga.

Režisieriaus kūrinyje rodomas sufantazuotas Utopijos miestas, kurio gyventojus ir valdžią, ištikus bendriems visame mieste ekonominiams ir socialiniams sunkumams, apsėda antisemitizmo vajus. Norima iš Utopijos išvaryti visus žydus, taip besitikint miesto gyvenimo pakilimo. Deja, Utopiją palikus žydams, miesto valiuta – krona – smunka dar labiau ir tikėto proveržio darbo rinkoje ir kitose srityse nesulaukiama. Žydų deportacijos rezultatas – priešingas, miestas atsiduria ties visuomeninio žlugimo riba, todėl, pasitelkus smulkias gudrybes, priimamas ministro pirmininko dekretas, leidžiantis išvarytiesiems sugrįžti. Paskui miestas ima atsigauti – tai laiminga dramatiško filmo siužeto pabaiga.

H.K.Breslauerio "Miestas be žydų" įdomus ne tik tuo, kad simtomiškai prabyla apie XX a. pradžioje įsivyravusį antisemitizmą, bet ir garso takeliu. Suprantama, kad originalus filmas yra nebylusis, tačiau Nidos Thomo Manno festivalio renginio žiūrovai galėjo mėgautis genialia vokiečių medijų menininko Thomo Koenerio specialiai šiam filmui sukurta muzika, kuri nei užgožė vizualųjį kino tekstą, nei tapo filmo iliustracija – pasiekta puiki garsinė ir vaizdinė sampyna. Žiūrint šį filmą festivalio metu, atrodė, kad muzika ir kino kadrai yra neatsiejami.

1933 m. į valdžią atėjus nacionalsocialistams, filmas buvo uždraustas Vokietijoje, naciai atkakliai siekė sunaikinti visas juostos kopijas. Ir tik prieš kelerius metus, kai "Miestui be žydų" tuoj sukaks šimtmetis, atskiri juostos fragmentai, išsibarstę po Europos šalių kino muziejus ir sendaikčių turgus, buvo surinkti ir sujungti, atkuriant visą meninį režisieriaus sumanymą.

Austrų režisieriaus juosta Thomo Manno festivalio kontekste svarbi tuo, kad byloja apie žydų tautą, kurios istorijoje ir dabartyje tėvynės sąvoka ir praktinis gyvenimas konkrečioje Žemės vietoje buvo labai svarbūs. Tais laikais, kai Lietuvoje daug kalbama apie lietuvių tautos išsivaikščiojimą, migraciją kaip pražūtingą reiškinį, žydų buvimas praeityje ir dabar paneigia daugelį sąmokslo teorijų: net plačiai po pasaulį pasklidusi nacija nėra pasmerkta išnykti. Žydų pamoka šiandienos globaliai planetai yra ta, kad tėvynė žmogaus gyvenime yra viena, tačiau kitos pasaulio vietos gali tapti nemažiau artimos žmogui ir dažnai atstoti tėvynę. Šiandienos pasaulio lietuviams, dažnai kalbantiems apie nostalgiją gimtajai vietai, žydai savo istorija aiškiai sako: ne paliktos vietos ilgesys, o meilė tai vietai, įgaunanti daugybę pozityvių raiškos formų, yra vertybė. H.K.Breslauerio filmas festivalyje Nidoje tvirtina, kad žmonių grupės, kuri vadinama tauta, gyvybė pasveriama ne užsidarymu ir savęs izoliavimu nuo likusio pasaulio, o gebėjimu būti savimi ir neprarasti tapatybės, religinio ir kultūrinio paveldo būnant tarp kitų, įvairovėje.

Daug kam šių metų Nidos Thomo Manno festivalio tema galėjo pasirodyti pretenzinga ir kelianti diskusinių impulsų: kaip galime kalbėti apie kelias, o ne vieną tėvynę? Pagaliau, prasminga klausti, kaip veikia mūsų įsišaknijimas skirtingose vietose tuo metu, kai madinga tapo kalbėti apie intelektualų, kūrybingą ir prasmingą gyvenimą tik keičiant buvimo vietas, o ne visą gyvenimą pasiliekant gimtajame mieste ar valstybėje? Paradoksalu, bet tie, kas daug šneka apie save nuolat perkuriančią migranto asmenybę, beveik visada nutyla, paklausus, kaipgi tas perkūrimas konkrečiai vyksta.

Šiandienos pasaulio lietuviams žydai savo istorija aiškiai sako: ne paliktos vietos ilgesys, o meilė tai vietai, įgaunanti daugybę pozityvių raiškos formų, yra vertybė.

Thomo Manno festivalis ir jo metu rodytas "Miestas be žydų" patvirtina, kad savęs nuolatinio atnaujinimo ir besitęsiančios gyvasties galime ieškoti žydų istorijoje ir dabartyje. Nepaisant XVIII a. pab. – XIX a. pr. Vakarų Europos rašytojų sentimentalistų, ypač Lawrence'o Sterno romano "Sentimentali kelionė", į XX a. pabaigą lietuviai atėjo beveik nemąstę apie kelionę ir kelią kaip erdvėlaikį, prasmę ir tikslą. Ir gal visai ne per drąsu būtų sakyti, kad dabar paliekantieji Lietuvą, pirmiausia, turėtų būti bent minimaliai domėjęsi ar studijavę žydų kultūros istoriją – tai sukeltų neįtikėtiną palengvėjimą ir patiems migrantams, ir pasiliekantiesiems tėvynėje, suprantant, kad šiais laikais "tėvynė" yra jau daugybinė, o ne unikalioji sąvoka.

Rašytojo Thomo Manno laikysena tarpukariu ir jo vardo festivalio istorija bei šiandiena sako, kad žydai, kaip ypatingo likimo tauta, dar daug ko išmokys Vakarų civilizaciją – ir tuos, kurie norės mokytis, ir tuos, kurie tų pamokų vengs, tačiau anksčiau ar vėliau bus priversti sutikti, kad tūkstantmečių išmintis, gilus humoras, pagarba žmogiškumui yra universalijos, kurias tik praradus, iš karto netenkama žmogiškumo ir reiškiasi tai, ką esame įpratę vadinti brutalumu ir gyvulišku elgesiu.

Daugeliui šiuolaikinių filosofų tvirtinant, kad Holokaustas gali pasikartoti, lieka atviras klausimas: ar mes apskritai savo gyvenimuose dar norime ko nors mokytis ir brėžti savąsias sąmoningumo trajektorijas, gerbti savo mokytojus?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Raimuxa

Raimuxa portretas
Ir vėl žydiška propaganda, kad mums be jų bus blogai. Tegul čiuožia į izraėlį ir nekiršina žmonių tada nebus jokių holokaustų.

jura

jura portretas
Per amzius visose epochose vyko zydu pogromai.(domekis istorija )

ane?

ane? portretas
Kažkaip pastebėjau, jog apie žydus gerai Lietuvoje prisimena tik tuomet , kai garsūs pasaulio aktoriai, politikai, mokslininkai ar menininkai prisimena, kad jo senelis ar močiutė ( žydų kilmės) yra gimusi(es) ar kažkada gyveno Lietuvoje. Tada šią "džiugią" žinia tuojau pat yra pranešama Lietuvai.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    18
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    31
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

  • Šimtas pirma pasaulio pabaiga?
    Šimtas pirma pasaulio pabaiga?

    Man 26-eri ir jau sunkiai galiu suskaičiuoti, kiek per mano trumpą egzistavimą buvo gąsdinta pasaulio pabaigomis. Nerimą kėlė ir besibaigiantis Majų kalendorius, ir Vangos pranašystės, o kur dar reguliariai link Žemės skriejantys asteroidai? ...

    13
  • Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?
    Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?

    Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas...

    1
  • Kas išgyvens 72 valandas?
    Kas išgyvens 72 valandas?

    Jau atvėso praėjusią savaitę tyru entuziazmu liepsnojęs civilinės saugos pratybų įkarštis, kuriuo save bandėme drąsinti, esą tikrai galime likti tvirti net Astravo atominės elektrinės katastrofos akivaizdoje. Ir liksime, jei prireiks, žino...

    1
  • „Requiem“ ekologiškam žemės ūkiui, arba Ką pražudys tas „truputis“ trąšų?
    „Requiem“ ekologiškam žemės ūkiui, arba Ką pražudys tas „truputis“ trąšų?

    Dabar jau su buvusiu žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu teko aštriai diskutuoti ir ginčytis. Darbinės diskusijos išryškino kardinaliai priešingus požiūrius, todėl šių metų pavasarį, iš pradžių pabandęs...

    6
  • Bausmė – neminėti vardo
    Bausmė – neminėti vardo

    Sveikinu, Lietuva tikrai gerai pasirodė, Briuselyje kolega lenkas pagyrė visą valstybę, kad, skirtingai nei jo gimtoji, parinko į eurokomisarus politiką, gebantį išlaikyti trijų valandų egzaminą Europos Parlamente (EP). ...

Daugiau straipsnių