Pereiti į pagrindinį turinį

Primestas pacifizmas

2013-04-03 16:21
Primestas                               pacifizmas
Primestas pacifizmas / Gedimino Bartuškos nuotr.

Nusiginklavimas, politinės santvarkos kaita ir ekonomikos augimas – šie veiksniai nulėmė Vokietijos ir Japonijos užsienio ir saugumo politiką po Antrojo pasaulinio karo.

Dažnai sakoma, kad japonai yra taikiausi žmonės Žemėje. Žinoma, galima sutikti, jei žvelgtume į šios šalies istoriją nuo 1945 m.

Pažvelgus į ilgametę Kinijos istoriją galima pasakyti tą patį. Kiniją būtų sunku įvardyti kaip agresorę – priešingai, ši šalis nuolat kentėjo nuo kitų valstybių išpuolių.

Šio pamąstymo klausimas – kodėl pacifizmas siejamas su Japonija? Prisiminus Antrąjį pasaulinį karą, Japonijos toli gražu negali vadinti taikos balandžiu. Vokietijos atveju situacija – panaši. Iš esmės abi šios šalys pacifistinę politiką pasirinko ne pačios, o verčiamos kitų.

Šiuo atveju turime priverstinio pacifizmo formą. O ar ši pacifizmo forma – tvari? T.y. ar galime sakyti, kad Japonija ir Vokietija ateityje išliks tokios, kokias mes jas įpratę matyti?

Štai čia yra įdomiausia klausimo dalis. Ar galime manyti, kad Japonijos laikysena tarptautinėje arenoje galėtų pakisti, jei to norėtų svarbiausieji tarptautinės sistemos veikėjai?

Rytų Azijos regione kertasi didžiųjų valstybių interesai. Todėl gan sunku nuspėti, kokią taktiką, bandydamos įtvirtinti savuosius interesus, kiekviena iš didžiųjų galių naudos. Kur šiame žaidime bus Japonijos vieta – geras klausimas.

Drąsu būtų sakyti, kad Tokijas galėtų vienas priimti sprendimą apsiginkluoti arba, pavyzdžiui, atsakant į Kinijos, Rusijos ar Šiaurės Korėjos branduolinį potencialą, pasigaminti savo atominę bombą. O jei šį žingsnį žengti paragintų sąjungininkai? Ar suveiktų japoniškas pacifizmas? Ar būtų paisoma devintojo Japonijos konstitucijos straipsnio, teigiančio, kad „šalis atsisako teisės skelbti karą ar pasitelkti kariuomenę tarptautiniams ginčams spręsti“.

Juk JAV prašymu Japonija dalyvavo istorine pavadintoje (nors ir humanitarinėje) misijoje Irake. Taip pat nereikėtų pamiršti Kurilų salų. Dėl šios, drįsime pasakyti, mažareikšmės problemos dvi šalys nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos nėra sudariusios taikos sutarties – tik paliaubas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų