Apie moralines vertybes ne vieną kadenciją Kaune postringavęs jaunasis konservatorius Andrius Kupčinskas paspringo melu. Kada? Ogi tapęs miesto meru.

Svaigus karjeros šuolis smarkiai susuko postringautojui galvą ir tai sukėlė šalutinį efektą - jis pasidarė nepakantus kritikams. Bet A.Kupčinskas greitai rado vaistą, kaip įveikti šią ligą - ėmė pasikliauti tūkstantiniais priedais apdalyta pataikautojų armija, nuolat kartojančia, kad meras geras, labai geras, jis visada teisus, net meluodamas.

Todėl visai nenuostabu, kad, kauniečių pakviestas pasiaiškinti dėl vis didėjančių mokesčių, Kauno meras tiesiog nusispjovė į juos. O kad atrodytų solidesnis, viešai pareiškė apie perkrautą savo darbotvarkę ir dar pridėjo esą tuo metu dalyvavo vienos gimnazijos jubiliejaus iškilmėse.

Bėda tik ta, kad jose A.Kupčinsko nematė nei mokytojai, nei gimnazistai. Galbūt būtų galima suprasti, kad dėl perkrautos darbotvarkės politikas tiesiog susipainiojo. Tereikėjo viešai tai pasakyti ir padėti tašką.

Bet mero pataikūnų armija nuolat kartojo, kad meras niekada neklysta, niekada nemeluoja. Ir puolė ieškoti kaltininkų. Kas gi tie niekdariai? Nieko nematantys mokytojai ar gimnazistai? O gal žurnalistai, neleidžiantys Kauno vadovui ramiai miegoti? Kalti visi, bet tik ne meras.

Po šią savaitę įvykusio Kauno etikos sargų posėdžio belieka perrašyti politikų elgesio kodeksą: "Politikams meluoti neetiška, tačiau ši taisyklė negalioja A.Kupčinskui."

Ciniška? Deja, bet tokia Kauno kasdienybė. Kišeniniai etikos sargai išteisino merą, net nesiteikdami perklausyti garso įrašo, patvirtinančio, kad A.Kupčinskas melavo. Galima tik spėti, kas vadinamiesiems etikos sergėtojams pašnabždėjo, kaip viskas buvo. Gal ateiviai, o gal neklystantys konservatoriai?

Ir paskui nereikia stebėtis, kad meluoja mero pavaldiniai, bendražygiai. Juk jie ima pavyzdį iš savo autoriteto. Stato auksinius tualetus, darbo metu keliauja į Vilnių tvarkyti asmeninių reikalų ar tiesiog linksmai dykaduoniauja kilnodami taureles: kas su burokėlių, kas kviečių sultimis.

Tokia valdžios dvaro kasdienybė, kurią kartais sujaukia niekdariai žurnalistai, o pastaruoju metu - ir prokurorai. Belieka tikėtis, kad auksinio tualeto byla nesubliūkš ir kaltininkai bus išversti iš šiltų valdiškų krėslų. Iki šiol korupcija alsuojančioje savivaldybėje kaltųjų paieškos dažniausiai patirdavo fiasko arba nukentėdavo tik smulkios žuvelės. Bet visada būna pirmas kartas.

Dar praėjusią kadenciją keiksnojęs savo pirmtaką Arvydą Garbaravičių dėl slaptų suokalbių ir neskaidrių sandorių, pats tapęs Kauno vadovu, A.Kupčinskas ir jo komanda greitai įsisavino "naujas žaidimo taisykles" ir ciniškas etikos normas.

Tiesa, iš pradžių naujiesiems valdovams nepasisekė - teisėsaugai įkliuvo keli jų bendražygiai. Tačiau dabar dvare įsivyravo ramuma. Ir visai nesvarbu, kad Kaunas duobėtas, užtemdytas, o savivaldybėje ir toliau vaikštinėja "ponas Otkatas". Šis ponas niekur nedingo ir šou tęsiasi. Jo režisieriams galvą skauda tik dėl vieno - neįkliūti. Rinkimai artėja. Ar ramiai miega vadinamoji Sėkmės koalicija?