Daugybėje televizijos projektų nuolat dalyvaujanti Seimo narė Dalia Teišerskytė siūlo suteikti Seimui daugiau galių kontroliuojant televizijų programas. Kyla labai paprastas klausimas – kodėl staiga to prireikė?
Visų pirma reikia atkreipti dėmesį, kad spalio 13 dieną užregistruota Visuomenės informavimo įstatymo pataisa pristatoma labai kukliai:
„Lietuvos radijo ir televizijos (D.R. pastaba) Komisijos pirmininką Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu iš Komisijos narių dvejų metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas.“
Anokia čia bėda, pakeisti vieną Visuomenės informavimo įstatymo straipsnį?
Tačiau jei jau keičiamas įstatymas, paprastai reikalaujama ir paaiškinti tokio keitimo motyvus. Paprastai kalbant, reikia nurodyti, kam reikalingas toks pakeitimas, kokias problemas jis sprendžia ir ką jis „patobulins“.
Bandau įsigilinti į Seimo narės argumentus:
„Įstatymo projekto rengimą paskatino viešumoje iškylanti informacija apie Visuomenės informavimo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimus. Būtina atkreipti dėmesį, kad Komisija privalo kontroliuoti, kaip transliuotojai ir retransliuotojai, taip pat kiti asmenys, transliuojantys, retransliuojantys ar kitais būdais platinantys programas ar jų dalis elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra programų transliavimas ir (ar) retransliavimas, laikosi Visuomenės informavimo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymų, prisiimtų įsipareigojimų, licencijų sąlygų ir Komisijos priimtų sprendimų, taip pat Komisija pagal savo kompetenciją vykdo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą. Komisija savo 2008 m. veiklos ataskaitoje nurodo, kad 4 didžiausių Lietuvos transliuotojų transliuojamose televizijos programose tiek 2007 m., tiek 2008 m. vyravo pažeidimai, iš esmės susiję su Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų pažeidimu bei Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų reikalavimų reklamos transliavimui nesilaikymu.“
Štai čia man kilo keletas klausimų. Tiksliau sakant, dėl daugelio dalykų net nenoriu diskutuoti ir sutinku.
Sutinku su politike ir televizijos projektų dalyve, kad įstatymų pažeidimų yra. Tačiau jei jų yra, tuomet reikia remtis oficialia statistika, o ne „projekto rengimą paskatino viešumoje iškylanti informacija“. Nes toks argumentas panašus į agentūros VBS (viena bobutė sake – D.R.) duomenis.
Dar labiau intriguoja ir tikrai didelį nerimą kelia tikri D. Teišerskytės nurodyti faktai, jog pagal LRTK 2008 metų veiklos ataskaitą, 4 didžiausių Lietuvos transliuotojų transliuojamose televizijos programose tiek 2007 m., tiek 2008 m. vyravo pažeidimai, iš esmės susiję su Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų pažeidimu bei reikalavimų reklamos transliavimui nesilaikymu.
Taigi, rūpestis vaikų protais ir neteisingai pateikiama reklama suprantamas. Kaip su tuo kovoti? Gal reikia didesnių baudų? O gal reikia kitų sankcijų? Gal reikia keisti kodeksus ir numatyti už reklamos pažeidimus ir vaikų protų nuodijimą tokias baudas, kad noras to daryti nebekiltų net ir „didžiausioms televizijoms“? Gal ir taip.
Tačiau Seimo narė nieko tokio nesiūlo. Ji siūlo tik padaryti vieną „kosmetinį“ pakeitimą. Tiesiog numatyti, kad Komisijos pirmininką rinktų ne pati komisija, o jį paskirtų Seimas:
„Komisijos pirmininkas koordinuoja Komisijos narių ir administracijos darbą, šaukia Komisijos posėdžius, jiems pirmininkauja, sudaro posėdžių darbotvarkes, Komisijos vardu pasirašo sprendimus, nutarimus bei kitus dokumentus, t.y. organizuoja ir kontroliuoja Komisijos veiklą, būtina pakeisti šiuo metu įstatyme numatytą Komisijos pirmininko skyrimo tvarką.“
Kai skaitai minėtus faktus ir lemiamą argumentą, pradedi nejučiomis galvoti, ar čia politikams su logika blogai, ar noras Seimui turėti SAVO pirmininką komisijoje ir yra pagrindinis tikslas? Gal dabartinis pirmininkas neįtinka? Tik gal nenorima to atvirai sakyti?
Todėl siūlau viešai štai tokią vieno klausimo viktoriną:
Jei LRTK pirmininkas organizuoja ir kontroliuoja komisijos darbą, o Seimas kontroliuoja pirmininką, tai kas (ne)kontroliuoja visą procesą?
Teisingus atsakymus siūlau siųsti tiesiai į Seimą.
Komentaras publikuotas tinklaraštyje dainius.org.
Naujausi komentarai