Lietuvos rašytojų kreipimasis į geros valios žmones ir žurnalistus 

Mes, grupė Lietuvos rašytojų sąjungos narių, sunerimę dėl žmogiškumą ir demokratiją paminančių veiksmų Lietuvoje, kreipiamės į Lietuvos žurnalistus, nepriklausomus, nepraradusius tautinės savimonės, prašydami informuoti plačiąją visuomenę apie prievartą ir nusikalstamus persekiojimus tų, kurie pilietinę atsakomybę ginančiais veiksmais priešinasi nužmogėjančiai policijos, prokuratūros, teismų, specialiųjų tarnybų agresyviai savivalei.

Žmonių sambūriai aikštėse, vaikiški piešinėliai ant asfalto, reiškiama nuomonė apie gyvenimo aktualijas, kritika, skirta paminantiems žmogaus teises, pradėta traktuoti kaip nusikaltimai valstybei. Į žmonių reikalavimus, kad būtų paaiškinta, ką visa tai reiškia, pasigirsta V.Kudirkos „Viršininkų“ Vakanalijaus Vziatkovičiaus balsas: o mums į tuos reikalavimus nusispjaut!

Mus sujaudino įvykiai Kaune, kai už žodžio užrašymą kreidelėmis Nemuno krantinėje policijos pajėgos „nusikaltėlius“, tarp kurių buvo ir nepilnamečių, nuvežė į policijos būstinę aiškintis.

Deja, žiniasklaida, išskyrus „Kauno dieną“, apie tą atvejį nutylėjo. Beje, taip vadinamas visuomeninis transliuotojas LRT tapo uždaresnis už magnatų papirktą žiniasklaidą ir atviresnis už vieno įžūlėjančio politikos veikėjo, su antrankių žymėmis ant riešų, špygas televizorių ekranuose. Minima žiniasklaida netarnauja Lietuvos žmonėms.

Policija mums siūlo mainus – už labai gerus atlyginimus garantuoti piliečiams saugumą, tik nežinia kokį – namuose ar areštinėse?

Tvirtėja būtinybė – prašyti geros valios žmonių ir žurnalistų bet kokiais būdais visoje sąžinę nepraradusioje žiniasklaidoje informuoti apie prievartą, neteistėtus pareigūnų veiksmus, kurie vyksta visoje Lietuvoje.

Šiuo metu svarbiausias mūsų ginklas – viešumas, nes mūsų valstybė (su visais savo organais) pavojingai smunka aklavietėn.

Rašytojai Stanislovas Abromavičius, Zita Gaižauskaitė, Robertas Keturakis, Aldona Puišytė, Vladas Vaitkevičius