Lietuvoje, žinia, padoraus , pagarbaus ir solidaus bendravimo viešoje erdvėje rasti sunku.

Atžagaraus, arogantiško, netgi chamiško bendravimo pavyzdžių galime matyti tiek aukščiausiuose sluoksniuose, tiek žemesnio rango biurokratų ir veikėjų erzelynėje.

Na,  jau esame pripratę prie stačiokiškų, grubių ir prieštaringų Prezidentės pasisakymų. Savo kategoriškumu ir arogancija seniai nestebina buvusios ministrės I. Šimonytės analitiniai – pamokomieji tekstai, ar Mesijo lemtimi persmelktos politiko M. Adomėno patriotinės įžvalgos, atsirandančios, matyt, dėl nesugebėjimo suvaldyti savo mylimos dešinės rankos grafomaniškų manijų.

Šią  tradiciją tęsia ir kiti valstybės pareigūnai.

Liūdną dieną, kai gripo epidemija pasiglemžė merginos gyvybę Kauno ligoninėje, ligoninės atstovas tuščiom akim žvelgdamas į  TV kameras pareiškė, kad dėl merginos mirties kalčiausi jos artimieji. Jie, anot pareiškėjo, per vėlai  kreipėsi į medikus.

Tikiu, kad medikai padarė viską, kad padėtų ligonei. Bet tikiu, kad ir merginos artimieji tikrai stengėsi, kad mergina pasveiktų.

Galbūt kažkas būtų pasikeitę, jei aplinkybės būtų susiklostę kitaip, bet gal ir nebūtų? O galbūt ir ligoninės kaltės šioje situacijoje yra? Kas dabar pasakys. Tokius pareiškimus darant ir dar tokioje situacijoje  tikrai reikėtų daugiau jautros ir diplomatijos, nes kaipgi dabar turi jaustis merginos artimieji? Kaip jiems  reikės gyventi toliau po tokių žodžių?

Taigi – kai jau išsižiojame, nesvarbu kas būtume – prezidentai, ministrai, tikintys savo Dieviškąja misija politikai, ar gydytojai – gal pagalvokime ką nuveiks ir į ką pavirs iš mūsų galvos ištrūkę žodžiai. Vis tik dar tikiu, kad visi mes blogio norime mažiau nei gerumo, tai gal, kaip mėgsta sakyti eks ministrė Šimonytė – „ filtruokime „  savo sakomus ir rašomus žodžius.