Karštis veja eilinius Lietuvos gyventojus ieškoti prieglobsčio gamtoje ir, žinoma, prie vandens telkinių...Savaitgali nutarėme nuvykti prie Žaliojo ežero Antaviliuose...ir pažaliavome nuo ten pamatyto vaizdelio...

Žmonių buvo daug, vietą, kur apsistoti, radome sunkiai,prieš pasitiesiant paklotėlį apsitvarkėme - teko surinkti paliktus ,,bambalius'' , nuorūkas, pakuotes nuo saulėgrąžų ir t.t. Surinkome viską į maišelį, bet išmesti į ten stovinčią šiukšliadiežę nepavyko,nes jos dydis - kaip kibiro, todėl ir mes tik numetėme į tą šiukšlių kalną, kur nuo tvaiko sunku buvo prieiti neužsidengus nosies...

Atsigulėme. Prieš mus deginosi jauna moteris su mažu vaikeliu, užsiėmusi LABAI GERĄ VIETELĘ prie pat vandens.

Pamaniau, keista - jie tik dviese, o šalia jų tiek daug vietos, bet niekas neprigula. Bet staiga iš meldų išlenda šuo veršiuko dydžio...be pavadėlio - vaikštinėja, kur nori. Priėjo ir prie mūsų, užuodęs žemaitiškus lašinukus, stvėrė šlepetę ir ėmė bėgti su ja. Moteris sureagavo baisiu balsu "Palaži, nelzia" (padėk, negalima - rusų kalba) Šuo grąžino mūsų daiktą, bet, matyt, susinervino, nes nusišlapino tiesiog ant takelio. Pašiurpome.

Negana to, jis po to laisvai bėgiojo į ežerą ,,maudytis", moteriskė ji prausė, nes po žiemos ant jo kabėjo kudlos, kurios plaukiojo vandens paviršiuje. Šeimininkė mėtė konkorėžius, pagalius į vandenį, nes tai linksmino mažylį. Visas ežeras buvo JŲ - jos vaikelio ir šuns.

Vieni nereaguodami, tik į priekį praleisdami Reksą, maudėsi, kiti - bijodami nueidavo ieškoti kito priėjimo prie vandens, o mes viską susirinkę toliau prakaituodami automobilyje ieškojome kitos ,,geros vietelės'' prie vandens.

Tik pagalvojau, kodėl visi tokiai nepagarbai buvo abejingi? Kodėl prie tokių poilsiaviečių negali būti pastatyti ženklai - kas galima paplūdimyje ir kas ne, kokia bauda už tai gali grėsti ir kur kreiptis, jeigu susiduri su tokiu įžulumu.