Žmonių elgsenos sutrikimus tyrinėjantys mokslininkai kalba apie vadinamąją sezoninę depresiją, kitaip dar vadinamą sezoniniu afektiniu sutrikimu. Šis sutrikimas, sakoma, būdingiausias sausį–vasarį, kai švenčių šurmulys nutyla ir žmonės lieka su savo kasdieniais rūpesčiais.
Atrodo, kad atvėsus orams ir gausiai iškritus sniegui nuotaika nesubjūra tik vaikams – didžiausias jų rūpestis turėti keletą porų šiltų pirštinių, rogutes ir kalniuką netoli. Mano devynmetė dukra, paklausta, kas jai labiau patinka – žiema ar vasara, – nustebino atsakiusi, kad jai prie širdies arčiau žiema. „Tereikia protingai apsirengti“, – pridūrė.
O suaugusiųjų „džiaugsmai“ kitokie – „protingai“ aprengti reikia ne tik tuos mažuosius išminčius, bet ir patiems apsirengti, šeimą pamaitinti, žiemos malonumams savaitgaliais ar per atostogas pataupyti. Ir čia jau tikrai kaip rakštis – tos sąskaitos už šildymą.
Šis opus klausimas visada turi vieną atsakymą – renovacija. Pusę vidutinio atlyginimo siekiančias sumas mokantiems senų namų gyventojams rodomos perpus mažesnės sąskaitos, krentančios į naujesnės statybos ar renovuotų namų gyventojų pašto dėžutes. Ir tai – faktas, teisybė. Pridėkime dar moralinį pasitenkinimą gyvenant švariame, tvarkingame name – sunku užginčyti būtinybę atsinaujinti. Tačiau viskas kainuoja ir, to neneigia ir naujasis premjeras, vietoj vienos sąskaitos gautume dvi: už šildymą ir išlaidas (arba kaip sako politikai – investicijas), skirtas renovacijai.
Panaši matematika galioja ir butų naujos statybos namuose savininkams. Sąskaitos mažesnės, tačiau vis rečiau prisimenama, kad ir kaina už 1 kv. m naujos statybos name Vilniuje yra mažiausiai du, o kai kur ir keturis kartus aukštesnė nei senuose daugiabučiuose. Įvertinus šį skirtumą, pridėjus palūkanas už paskolą (kuo ji didesnė – tuo daugiau palūkanų bus išmokėta periodo pabaigoje), teks ilgai laukti, kol investicijos atsipirks.
Atrodo, gero ūpo prarasti nenorintiems miesto gyventojams belieka susitaikyti su lietuviškos žiemos realijomis kaip su duotybe.
O štai Agrastų g. 8-ojo namo gyventojams, apie kuriuos rašome šio numerio temoje, tikrai yra kuo skųstis. Sąskaitos už šildymą čia – didžiausios Vilniuje, ir jokia renovacija nepadės. Šio namo gyventojai savo naujus ir sandarius langus laiko plačiai atvertus – antraip užtrokštų. Butuose taip užkaitinama, kad tik visą parą vėdinamose patalpose karštis nukrenta iki pakenčiamų +25 laipsnių. Jų laukia ilga ir varginanti kova už autonomiją ir telieka palinkėti stiprybės.
Norėtųsi žiemą patirti daugiau malonumų – dažniau pasivaikščioti apsnigtais parkų takais, slidinėti, čiuožinėti ir mėtytis sniego gniūžtėmis – ir kitų vaikišką gebėjimą džiaugtis gyvenimu grąžinančių žiemiškų išdykavimų. Tad jei jus apims depresija – nebepurkštaukite ant valdžios, šilumininkų ar kelininkų, kiekvieną žiemą nustembančių, kad pašalo ar prisnigo. Gal bus lengviau žinant, kad žiemos liūdesys – tai tik melatonino metabolizmo sutrikimas, būdingas ir gyvūnams, kurie žiemą darosi apatiški bei apsnūsta. O jį išvaikyti gali seratoninas, laimės hormonas.
Kaip klasika tapusioje amerikiečių meilės dramoje „An Affair to Remember“ (1957 m.) pasakė aktorius Cary Grantas: „Žiema šalta tik tiems, kas neturi šiltų prisiminimų.“
Naujausi komentarai