Spėjimuose – prasti orai
Šios gegužės orai lietuvių visai nedžiugino – buvo šaltoka, pajūryje siautėjo vėjai.
Konstatuota, kad šių metų pavasaris vėlavo dviem savaitėmis.
Paklausta, kokia bus ši vasara, A. Karaliūnaitė išpyškino: „Jokia.“
Žolininkė atkreipė dėmesį, kad pavasaris buvo labai vėsus.
„Vėjas toks, kad matau tik dulkių debesis, kylančius nuo laukų. Labai viskas susipainioję. Nieko nebėra taip, kaip būdavo anksčiau“, – apie kintančius fenologinius reiškinius kalbėjo moteris.
Kol kas Europos ir JAV klimatologai prognozuoja itin karštą ir audringą vasarą. Tačiau kokie orai bus būtent Lietuvoje, sunku įvardinti.
„O man atrodo, kad laukia 1978-ųjų vasara. Tada taip pat buvo labai baisus ir vėjuotas gegužis. Buvo labai sausa, vėjas taip pat nešė dulkes nuo laukų. Birželis buvo visai neblogas. Tačiau nuo liepos, kai pradėjo lyti, tai lijo ir lijo“, – kalbėjo žolininkė.
Tų metų vasara buvo tokia bjauri, kad kolūkiuose liko nepjauti javai.
„Tie metai buvo prasti. Po tokios šaltos vasaros žiema prasidėjo lapkričio 1-ąją. Taip smarkiai prisnigo, kad kryžių viršūnių kapinėse nesimatė. Anksčiau žmonės į kapines ėjo tik per Vėlines. Nevaikščiojo po kapus, kaip dabar. Į kapines eidavo tik tada, kai reikėdavo ką nors laidoti“, – prisiminė A. Karaliūnaitė.
Tie metai buvo prasti. Po tokios šaltos vasaros žiema prasidėjo lapkričio 1-ąją.
Po žiemos – keisti reiškiniai
Žolininkė atkreipė dėmesį į tai, kad gruntiniai vandenys yra aukšti.
„Matyt, snieginga žiema papildė gruntinius vandenis. Upėse ir ežeruose vandens lygis dar aukštas. Nors visai nelijo, bet vandens yra“, – kalbėjo A. Karaliūnaitė.
Tačiau moteris atkreipė dėmesį į keistą augalų elgseną.
„Aš renku eglių ūglius. Pastebėjau, kad ūglių formavimasis vėluoja dviem savaitėmis. Anksčiau mes iki gegužės 25-osios jau būdavome surinkę ūglius. O šiemet pradėsime rinkti tik kitą savaitę. Eglių ūgliukai dar labai gležni. Panašu, kad viskas net labai vėluoja“, – tikino žolininkė.
Šį pavasarį nustebino ir daugiau dalykų.
„Po itin šaltos žiemos labai keistai iššalo kai kurie augalai. Suprantama būtų, jei jie būtų iššalę tam tikrais plotais. O aptikau, kad augalai iššalo atskirais taškais. Lyg šalčiu bombarduota būtų. Vienur kliuvę, o kitur ne – lyg šalčio adatomis kas būtų paveikę“, – savo pastebėjimais dalijosi moteris.
A. Karaliūnaitė tikino, kad egles ji stebi dėl kelių priežasčių.
„Eglė – it barometras. Ji parodo ir slėgio kaitas. Šį pavasarį eglės neskubėjo auginti ūglių“, – teigė žolininkė.
Ji su žurnalistais kalbėjo vos praūžus krušai.
„Ir iš kur tie ledukai? Vėjas tai vakarų buvo. Kažkur iš šiaurinių regionų, matyt, tą krušą atnešė mums. Bet ir tai praeis“, – šypsojosi moteris.
Prognozės žada karštį
Jei žinoma žolininkė prognozavo šaltoką vasarą, tai Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) prognozės skelbia, kad dalyje Europos vasaros mėnesiais temperatūra turėtų būti aukštesnė už daugiametį vidurkį.
Tad Lietuvai taip pat žadama šiltesnė vasara nei įprastai.
Tokią kryptį šiuo metu rodo keli pagrindiniai pasaulio sezoniniai meteorologiniai modeliai – Europos ECMWF ir amerikiečių prognozių centrai.
Meteorologai skelbia bendras tendencijas – didesnę šilumos bangų tikimybę, ilgesnius sausus laikotarpius ir dažnesnius orų kontrastus.
Primins linksmuosius kalnelius
Amerikiečių prognozių modelis taip pat skelbia, kad Baltijos regione vasarą orai turėtų būti šiltesni nei norma, o kritulių kiekis gali būti mažesnis arba labai netolygus.
Viešumoje būta ir kitokių prognozių – esą vasaros orai primins linksmuosius kalniukus.
Vieną dieną gali kepinti saulė ir karštis, kitą dieną – užklups vėsa ir ūkanoti orai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas priminė – europiniai prognozių centrai nėra linkę į ilgalaikes prognozes.
„Jie prognozuoja daugiausiai keturioms savaitėms. Kol kas modeliai rodo, kad birželio temperatūra laipsniu gali būti šiltesnės nei norma, o kritulių kiekiai – artimi normai. Lietuvoje birželio vidutinė temperatūra – 15,9 laipsnio, o kritulių norma – 68 milimetrai“, – teigė D. Valiukas.
Amerikiečiai nesibaimina ilgalaikių prognozių. Tačiau jos gali būti ir ne tokios tikslios.
„Amerikiečiai birželio temperatūras prognozuoja artimas normai, o liepą ir rugpjūtį prognozuoja šiek tiek šiltesnius. Bet ilgalaikes prognozes mes vadiname eksperimentinėmis. Tai – viso labo didžiausia tikimybė, žvelgiant į orų modelius šiandieną. Po kelių dienų ta tikimybė gali pasikeisti“, – pastebėjo D. Valiukas.
Girdėdamas gąsdinančias prognozes, esą vasaros orai bus alinantys, D. Valiukas primena vieną aplinkybę.
„Gali taip ir nutikti. Tik yra vienas klausimas – kur tai nutiks? Jei Europoje ir bus karščių, nereiškia, kad jų bus pas mus. Lietuva labai jau nedidelė. Kelios užsiblokavusios oro masės gali taip pakreipti orų srautus, kad visos prognozės pasikeis. Gal su tuo karščio gąsdinimu ir buvo perdėta, bet tokia prognozė galėjo būti skirta labiau Europos regionui, o ne konkrečiam kraštui, kaip mes. Tai nereiškia, kad tokia prognozė galios visai Europai. Jau dabar Britanija „kepa“. Prognozės būna skirtos didelėms teritorijoms“, – pastebėjo D. Valiukas.
Viena šalčiausių vasarų
Paklaustas, kokia buvo 1978 metų vasara, D. Valiukas patvirtino, kad ji tikrai buvo labai lietinga.
„Vidutinė temperatūra siekė vos 15,2 laipsnio. Tai buvo viena vėsesnių vasarų. Matavimų archyvas yra nuo 1961 metų. Tad 1978 metų vasara pagal vėsumą būtų septintoje vietoje. Tik šešios vasaros buvo vėsesnės už tą vasarą per visą stebėjimo laikotarpį“, – pripažino D. Valiukas.
1978-ųjų vasarą šalčio rekordų nebūta, bet visi trys mėnesiai buvo itin nemalonūs.
„Ta vasara buvo 20-oji pagal lietingumą, lyginant nuo 1961 metų. Vėsi ir lietinga“, – archyvinius duomenis vardijo D. Valiukas.
Klimatologas perspėjo, kad europiečių ar amerikiečių teikiamos prognozės apie itin karštą vasarą gali išsipildyti tik dalyje Europos šalių.
„Gal tos karščio bangos pasuks per Ukrainą. O gal mūsų ir nesieks. Tai nereiškia prognozių absoliučiai visai Europai. Bet kol kas prognozės yra tokios, kad bus šiek tiek šilčiau nei norma“, – pastebėjo D. Valiukas.
Orai – it loterija
Vasaros orus gali lemti ir El Ninjo – vadinamas neįprastas, necikliškas Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas.
„El Ninjo dar tik formuojasi. Jo įtaka bus jaučiama tik kitais metais. El Ninjo Lietuvos orams nedaro didelės įtakos. Mes esame per toli“, – priminė D. Valiukas.
Jis paaiškino, kad Lietuvos orus lemia ir kiti faktoriai.
„Mes nesame toli nuo Arkties. Procesai Arktyje daugiau lemia nei El Ninjo. Taip, pasakymas, kad viskas pasaulyje yra tarpusavyje susiję, turi tiesos. Nebūtinai čia yra kalba apie orus. Jei orai lems kažkur pasaulyje kataklizmus, gali būti, kad ir mes pajausime įtaką produktų kainoms. Juk iš Azijos ar Amerikos pas mus atkeliauja tropiniai vaisiai ar kiti produktai“, – priminė D. Valiukas.
Kada geriausiai atostogauti? D. Valiukas atsakė, kad orai šią vasarą bus it loterija.
„Tradiciškai šilčiausia būna antroji liepos pusė ir pirmoji rugpjūčio pusė. Tai nėra tendencija, tai yra statistika. Tai lemia mūsų geografinė padėtis. Bet kokie bus orai, labai sunku pasakyti. Gali būti, kad būtent šie mėnesiai gali būti patys blogiausi“, – patikino D. Valiukas.
D. Valiukas pripažino, kad jam nėra panašu, jog sulauksime 1978-ųjų vasarą primenančių orų.
„Aš tuo abejočiau. Tačiau tikrai neabejočiau tuo, kad orai ekstremalėja, o juos prognozuoti darosi vis sudėtingiau“, – tikino klimatologas.
(be temos)
(be temos)