Vasario pabaigoje per rinkimų naktį F. Merzas pažadėjo į kanclerio postą įnešti pokyčių, drąsos ir spontaniškumo.

F. Merzas, kaip pats teigia, įgyvendinęs savo gyvenimo ambiciją – vadovauti didžiausiai Europos ekonomikai, netrukus pradėjęs eiti šias pareigas, ėmėsi pokyčių, daugiausia reaguodamas į neramumus, kuriuos sukėlė sausį į valdžią grįžęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

„Vokietija sugrįžo“, – sakė F. Merzas.

Jis pažadėjo atgaivinti ekonomiką, sustiprinti šalies pajėgas ir tarptautinę Berlyno reputaciją po trijų, jo žodžiais tariant, nesėkmingų jo pirmtako centro kairiųjų Olafo Scholzo (Olafo Šolso) valdymo metų.

Vokietija sugrįžo.

Dar prieš pradėdami eiti pareigas F. Merzo konservatyvioji CDU/CSU ir jų centro kairės kolegos iš O. Scholzo SPD sušvelnino skolos taisykles ir skyrė šimtus milijardų eurų Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms bei jos nusidėvėjusiai infrastruktūrai.

F. Merzas pažadėjo sukurti „didžiausią Europoje konvencinę kariuomenę“ ir toliau tvirtai remti Ukrainą.

Jis taip pat pažadėjo padidinti NATO išlaidas gynybai, o tai palankiai įvertino D. Trumpas, su kuriuo jis birželio mėnesį susitiko Baltuosiuose rūmuose.

Penktadienį jis paskelbė, kad Vokietija, reaguodama į Izraelio planą perimti Gazos miesto kontrolę, sustabdys karinės įrangos, kuri galėtų būti naudojama Gazos Ruože, eksportą į Izraelį.

Šis sprendimas žymi reikšmingą Vokietijos vyriausybės kurso pokytį. Berlynas ilgą laiką buvo vienas ištikimiausių Izraelio tarptautinių sąjungininkų.

„Užsienio kancleris“

F. Merzas ėmėsi griežtų priemonių prieš nelegalią migraciją, o tai labai skiriasi nuo buvusios ilgametės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel centristinės politikos.

Jis tvirtina, kad privalo atsižvelgti į didėjantį rinkėjų susirūpinimą dėl migracijos, siekdamas sustabdyti kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri vasario rinkimuose gavo rekordinį 20 proc. palaikymą, augimą.

Tačiau dėl intensyvaus dėmesio pasaulio įvykiams, įskaitant daugiau nei trejus metus trunkantį karą Ukrainoje, F. Merzas pelnė „užsienio kanclerio“ pravardę.

Be to, jo sąjungininkai iš SPD dažnai jaučiasi nustumti į šešėlį arba neįtraukti į sprendimų priėmimo procesą. Daugeliui jų sunku pritarti F. Merzo dešiniajam požiūriui.

Daugelis Reichstago narių nepritaria griežtai kanclerio migracijos politikai, pažadui mažinti socialines išmokas ir nedideliam entuziazmui klimato kaitos klausimu.

Kancleris taip pat sukėlė diskusijų, atmesdama planus ant Parlamento pastato iškelti LGBTIQ bendruomenės vėliavą, sakydama, kad Reichstagas „nėra cirko palapinė“.

Naujausios visuomeninio transliuotojo ARD apklausos duomenimis, šiuo metu F. Merzo populiarumas siekia 32 procentus.