Afganai šeštadienį balsuoja antrajame prezidento rinkimų rate, nepabūgę Talibano grasinimų, nors JAV vadovaujamos pajėgos palaipsniui traukiasi iš 13 metų trukusio karo, per kurį nesugebėta įveikti sukilėlių.

Talibanas prisiėmė atsakomybę dėl išpuolio, per kurį dvi raketos sprogo netoli Kabulo oro uosto, prasidėjus balsavimui, tačiau afganų ir NATO pareigūnai sakė, kad aukų nebuvo.

Antrasis turas nulems, ar šaliai, kuri žengia į naują stadiją, mažėjant tarptautiniam kariniam ir civiliniam palaikymui, vadovaus buvęs užsienio reikalų ministras Abdullah Abdullah (Abdula Abdula), ar buvęs Pasaulio banko ekonomistas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis).

Kadenciją baigiantis prezidentas Hamidas Karzai (Hamidas Karzajus) vadovavo Afganistanui nuo 2001 metų, kai per JAV vadovaujamą invaziją buvo nuverstas brutalus Talibano režimas, kaltintas pagalba tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ kovotojams, organizavusiems rugsėjo 11-osios atakas Jungtinėse Valstijose.

„Labai didžiuojamės rinkdami mums priimtiniausią kandidatą, – H.Karzai sakė atidavęs savo balsą. – Šiandien Afganistanas žengia iš pereinamojo laikotarpio į ilgalaikę taiką ir stabilumą.“

Afganų pareigūnai ir tarptautiniai sąjungininkai tikisi, kad padėtis bus tokia pati, kaip per pirmąjį balsavimą balandį, kai sukilėliai nesugebėjo surengti nė vienos didesnės atakos, o rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei 50 procentų.

Tačiau grėsmė išlieka: Talibanas nedviprasmiškai perspėjo atakuosiantis balsavietes. Daugelis taip pat baiminasi didelio masto sukčiavimo, dėl kurio rinkimų rezultatai gali būti ginčytini.

Jungtinių Tautų (JT) misijos vadovas Janas Kubišas griežtai perspėjo kandidatų šalininkus nesiimti balsalapių klastojimo, aptemdžiusio 2009 metų rinkimus, per kuriuos valdžioje išliko H.Karzai.

„Neklastokite balsų. Nenaudokite bauginimų arba manipuliacijų, kad paremtumėte savo kandidatą“, – jis ragino prieš balsavimo dieną.

Per pirmąjį turą A.Abdullah surinko 45 proc., o A.Ghani – 31 proc. balsų. Šie rezultatai buvo paskelbti, atlikus tyrimus dėl daugelio pareiškimų apie sukčiavimą, gautų iš abiejų stovyklų.

Šiedu kandidatai surinko daugiausiai balsų iš aštuonių pretendentų, tačiau nė vienas jų nesurinko 50 proc. balsų, kad galėtų laimėti per pirmąjį ratą.

„Noriu žmogaus, kuris galėtų atgaivinti mūsų ekonomiką, kurti darbo vietas ir pagerinti mūsų gyvenimą, – sakė 45 metų krautuvininkas Janatas Gulas (Džanatas Gulas), balsavęs Kabule. – Jeigu ekonomika bus gera, nebebus neramumų – visi bus užsiėmę darbu, o ne kovomis.“

Jeigu pirmasis Afganistane demokratinis valdžios perdavimas įvyktų sklandžiai, tai būtų didelis tarptautinių pastangų pasiekimas kuriant funkcionuojančią valstybę po Talibano tironijos.

Šalyje įvyko didelių pokyčių, skatinamų milijardų dolerių finansinės pagalbos srauto, nulėmusio staigią plėtrą kai kuriuose miestuose, tačiau tik ribotą pagerėjimą saugumo, moterų teisių ir švietimo srityse.

ILGAS REZULTATŲ LAUKIMAS

Dėl kalnuoto reljefo ir prastų kelių rinkimai Afganistane visuomet kelia didelių logistinių iššūkių. Į atokius kaimus balsalapiai gabenami tūkstančiais asilų.

Balsų skaičiavimas truks ištisas savaites. Preliminarių rezultatų laukiama liepos 2-ąją, o galutinių – liepos 22-ąją.

Prieš rinkimus Talibanas pažadėjo, kad balsavietės taps „nesiliaujančių“ atakų taikiniais.

„Surengdami rinkimus amerikiečiai nori primesti liaudžiai savo statytinius“, – sakoma sukilėlių tinklalapyje.

Šeštadienį jie pranešė, kad kovotojai atakavo rinkimų apylinkes visoje šalyje, bet Afganistano pareigūnai nepatvirtino tų pareiškimų.

Pastarosios savaitės buvo gana taikios, išskyrus praėjusią savaitę 12 žmonių gyvybių pareikalavusį mirtininko sprogdintojo išpuolį, kurio taikiniu tapo A.Abdullah kortežas.

Prieš balsavimą policija ir kariai tikrino beveik kiekvieną automobilį sostinės gatvėse; afganų pareigūnai sakė pasitikintys saugumo pajėgomis, kurias apmokė JAV vadovaujama karinė koalicija.

„Grėsmių lygis aukštesnis, lyginant su pirmuoju ratu, bet mes įgijome daug daugiau patirties“, – sakė vidaus reikalų ministras Omaras Daudzai (Omaras Daudzajus).

Rūpesčių taip pat kelia trintis tarp etninių bendruomenių: A.Abdullah'ą palaiko daugiausiai tadžikų mažuma ir kitos šiaurės gentys, tuo tarpu A.Ghani priklauso didžiausiai Afganistane puštūnų etninei grupei, kurios nariai gyvena daugiausiai pietuose ir rytuose – Talibano tvirtovėse.

H.Karzai, kuris pagal konstituciją negali siekti trečios kadencijos, išpildė savo pažadą nesikišti į rinkimus – bent jau viešai. Tačiau prognozuojama, kad perdavęs valdžią jis išlaikys didelę įtaką.

Prezidento santykiai su JAV smarkiai pašlijo, o kitas šalies vadovas veikiausiai perkraus tuos ryšius, pasirašydamas seniai atidėliojamą sutartį, kuri leistų daliai amerikiečių karių likti Afganistane ir vykdyti mokymo bei kovos su terorizmu misijas šiems metams pasibaigus.

Praėjusį mėnesį JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sakė, jog jeigu ta sutartis bus pasirašyta, 2015 metais Afganistane pasiliks 9,8 tūkst. amerikiečių karių, kurių šalyje šiuo metu yra 32 000. Tuo tarpu 2016 metais jų liks tik keli tūkstančiai.

JAV vadovaujama NATO karinė misija nurodė šeštadienį atliksianti „pagalbinį vaidmenį“, pasiruošusi padėti Afganistano valdžiai, jeigu prireiktų.

Per operaciją, kuri prasidėjo 2001 metų pabaigoje, koalicinės pajėgos neteko iš viso apie 3 450 karių.

Naujojo prezidento prioritetais taps stringančios ekonomikos stabilizavimas, mažėjant išorinei finansinei pagalbai, taip pat naujos pastangos užtikrinti taiką po dešimtmečius trukusių karų, taip pat potencialios taikos derybos su Talibanu.