Tai antras kartas jo politinėje karjeroje, kai jis vadovaus koalicinei vyriausybei.

Žemieji parlamento rūmai 95 balsais „už“ ir 76 balsais „prieš“ patvirtino M. Martiną Airijos premjeru.

„Man didelė garbė būti paskirtam eiti vyriausybės vadovo pareigas laisvoje, demokratinėje ir įvairialypėje respublikoje“, – sakė M. Martinas.

Vėliau jį į šias pareigas formaliai paskirs Airijos prezidentas Michaelas Higginsas (Maiklas Higinsas).

Balsavimas parlamente turėjo būti surengtas trečiadienį, tačiau kilus ginčams dėl parlamentinės procedūros, jis buvo atidėtas.

Premjeras buvo išrinktas praėjus keletui mėnesių po rinkimų, kuriuose daugiausiai vietų užsitikrino M. Martino vadovaujama centro dešinės partija „Fianna Fail“, tačiau ši politinė jėga neužsitikrino daugumos, kuri leistų šalį valdyti jai vienai.

Po kelias savaites trukusių intensyvių derybų „Fianna Fail“ ir „Fine Gael“ susitarė sudaryti koaliciją, kurią parėmė ir keli nepriklausomi įstatymų leidėjai.

Pagal susitarimą 64-erių M. Martinas trejus metus eis Airijos ministro pirmininko pareigas, o jo pavaduotoju bus „Fine Gael“ atstovas ir premjero kadenciją baigiantis Simonas Harrisas.

Praėjus trejiems metams abu politikai apsikeis pareigomis likusiam penkerių metų kadencijos laikotarpiui.

Lapkričio 29 dieną Airijos rinkėjai pasipriešino pasaulinei tendencijai, kai 2024-aisiais po rinkimų daug kur buvo nušalintos valdančiųjų vyriausybės.

„Fianna Fail“ laimėjo 48 iš 174 vietų Airijos parlamente, o „Fine Gael“ – 38. Jos užsitikrino ir daugiausia konservatyvios Regioninės nepriklausomos grupės paramą, o už tai grupei bus suteikti du ministrų postai.

„Fine Gael“ ir „Fianna Fail“ vykdo iš esmės panašią centro dešinės politiką, tačiau jas sieja šimtmečio senumo priešprieša, kilusi iš priešingų Airijos pilietinio karo trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pusių. Jos sudarė aljansą po to, kai 2020-ųjų rinkimų rezultatai atvedė į politinę aklavietę.