Airijos rinkėjai penktadienį balsuos antrajame referendume dėl Lisabonos sutarties, kurio eiga bus atidžiai stebima Europos Sąjungos lyderiams viliantis, kad jo baigtis bus priešinga pernai vykusio balsavimo rezultatams ir leis Europai išbristi iš politinės aklavietės.

Ministras pirmininkas Brianas Cowenas (Brajenas Kovenas) vadovauja kampanijai už paramą šiai sutarčiai, numatančiai reformuoti Bendriją, ir šią savaitę griežtai įspėjo, kad pakartotinis šio dokumento atmetimas referendume pakenks Airijos pastangoms atsigauti po gilios recesijos.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad šį kartą premjero stovykla turėtų iškovoti pergalę. Remiantis sekmadienį paskelbtais naujausio viešosios nuomonės tyrimo rezultatais, Lisabonos sutartį remia 55 proc. rinkėjų, o 27 proc. respondentų nurodė ketinantys balsuoti prieš šį dokumentą.

Europos lyderiai taip pat nerimastingai laukia referendumo rezultatų, vildamiesi, kad šis balsavimas pagaliau leis Bendrijai išbristi iš konstitucinės aklavietės, kurioje ji atsidūrė praėjusių metų birželį, kai airių rinkėjai 53,4 proc. balsų atmetė Lisabonos sutartį.

Airija yra vienintelė ES valstybė, kuri pagal savo konstituciją privalo rengti referendumą dėl šio dokumento, kurį jau ratifikavo 24-ios iš 27-ių Bendrijos narių. Kad Airija galėtų ratifikuoti sutartį, jai referendume turi pritarti rinkėjai.

Dublinas sutiko surengti antrąjį balsavimą dėl Lisabonos sutarties, kai gavo garantijas dėl airių rinkėjams itin svarbių etikos, mokesčių bei neutraliteto klausimų kontrolės. Būgštavimai dėl jos praradimo buvo viena svarbiausių priežasčių, paskatinusių airius pernai referendume balsuoti prieš šį dokumentą.

Lisabonos sutartis kels grėsmę tokiems svarbiems nacionaliniams klausimams kaip karinis neutralitetas, mokesčių įstatymai ir griežtos taisyklės dėl abortų.

Konkrečiai, Bendrijos partnerės suteikė katalikiškai Airijai garantijas dėl jos abortų draudimo įstatymų, jos karinio neutraliteto ir mokesčių politikos bei pažadėjo, kad visos ES narės ir ateityje turės savo komisarą Briuselyje.

B.Cowenas trečiadienį sakė, kad šis referendumas yra "vienas svarbiausių mūsų pastarojo meto sprendimų" ir jo baigtis bus nepaprastai reikšminga Airijos ekonomikos ateičiai.

"Ar judėsime į priekį su Europa, ar pasuksime nežinomu ir labiau miglotu keliu?" - klausė premjeras.

"Pritarimas (Lisabonos sutarčiai) reiškia esminį žingsnį atsigavimo link. Tik ištarę "taip" mes užsitikrinsime investuotojų pasitikėjimą Airija, apginsime savo įtaką priimant svarbiausius ekonominius sprendimus ir reformuosime Europą, kad ji taptų labiau dinamiška ir efektyvi", - sakė B.Cowenas.

Šiais metais Airijos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks rekordiniais 8 proc., o nedarbo lygis gali viršyti 15 proc. - 2008 metų birželį šis rodiklis buvo tris kartus mažesnis.

Sutarties šalininkų stovykla mėgsta pabrėžti, kad be 120 mln. eurų, kuriuos skyrė Europos centrinis bankas, Airijos bankams veikiausiai būtų tekę užsidaryti.

Vis dėlto nuogąstaujama, kad kai kurie airių rinkėjai gali pasinaudoti šiuo referendumu, kurį remia visos pagrindinės politinės partijos išskyrus respublikonų "Sinn Fein", kad suduotų smūgį nepopuliariai B.Coweno vyriausybei.

Milijonierius verslininkas Declanas Ganley (Deklanas Ganlėjus), pernai vadovavęs sėkmingai kampanijai prieš Bendrijos reformų sutartį, teigė, kad "vienintelė darbo vieta, kurią išsaugos Lisabonos sutartis, bus Briano Coweno".

Jis įspėjo, kad sutartis primeta "Briuselio demokratiją", kai daugiau galių bus sutelkta neišrinktų lyderių, kurie neatskaitingi piliečiams, rankose.