Šiaurės Korėja sukėlė sąmyšį visame pasaulyje. Pirmadienį šalies vadovybė paskelbė, kad įvykdė branduolinio užtaiso ir artimojo nuotolio raketos bandymus.

Išbandymų diena

Šis pirmadienis Šiaurės Korėjai – dydi diena. Agresyvi komunistinė šalis įgyvendino savo branduolines ambicijas. Kaip pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra "Yonhap", šalis išbandė tris artimojo nuotolio raketas, o anksčiau po žeme susprogdino branduolinį užtaisą.

Šiaurės Korėja iš pradžių paleido vieną "žemė–oras" tipo raketą, galinčią nuskrieti 130 km. Vėliau buvo išbandyti dar dvi mažesnį atstumą galinčios nuskrieti raketos. Teigiama, kad pirmoji raketa buvo paleista iš Musudan-ri raketų bandymų poligono šiaurės rytinėje pakrantėje. Iš šio poligono balandžio 5 d. Šiaurės Korėja buvo paleidusi tolimojo nuotolio balistinę raketą "Taepodong 2". Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pasmerkė šį raketos paleidimą ir sugriežtino sankcijas trims Pchenjano firmoms. Atsakydama Šiaurės Korėja pagrasino surengti naujų branduolinių užtaisų ir raketų bandymų.

Be to, vakar Pchenjanas paskelbė susprogdinęs antrą branduolinį užtaisą. Šis, kaip teigiama, yra galingesnis už pirmą, išbandytas 2006 m. spalį.

Pasaulis smerkia agresorių

Šiaurės Korėjos bandymai sukėlė pasaulio pasipiktinimą. Daugelis pasmerkė komunistinės valstybės veiksmus kaip keliančius pavojų pasauliui. "Kuo griežčiausiai smerkiu Šiaurės Korėjos branduolinį bandymą kaip klaidingą, nevykusį ir keliantį pavojų pasauliui, – sakoma britų premjero Gordono Browno pranešime. – Šis aktas pakenks taikos perspektyvoms Korėjos pusiasalyje ir nesustiprins šalies saugumo."

Pietų Korėjoje po valstybės kaimynės bandymų susirinko protestuotojai. Jie degino Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-ilo portretus, ragindami tarptautinę bendruomenę nubausti šią šalį. "Šalin Kim Jong-ilą!" – skandavo daugiau nei 200 žmonių, surengusių piketą viename Seulo centro parke. Demonstrantai taip pat padegė didelę Šiaurės Korėjos vėliavą.

Nepasitenkinimą išreiškė branduolinį ginklą turinčios Indija ir Kinija. Pekino atstovai sakė, kad šie veiksmai gali turėti įtakos šalių santykiams.

Žmonėms trūksta maisto

Šiaurės Korėja jau kelerius metus bet kokiomis priemonėmis siekia įgyvendinti savo branduolines ambicijas, nors nepajėgia nuo bado apsaugoti žmonių. Nuo 1995-ųjų dėl bado šalyje mirė šimtai tūkstančių žmonių. Išgyvenę buvo priversti misti medžių lapais, žieve ir viskuo kitu, ką tik pavykdavo aptikti. Dėl skurdo ir bado, anot analitikų, kalta kolektyvinės žemdirbystės sistema.

2002 m. Pchenjano režimas ėmėsi nedidelių centralizuoto ūkio reformų, tačiau 2005 m. grįžo prie senos sistemos, nes pabūgo prarasti dalį ūkio kontrolės. 24 mln. gyventojų turinčiai Šiaurės Korėjai dažnai padeda tarptautiniai donorai. Pernai, pasak ekspertų, kad išvengtų bado šalies gyventojams reikėjo 504 mln. JAV dolerių (1,244 mlrd. litų) vertės paramos. Surinkti pavyko tik 11 proc. šios sumos.