Prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva primygtinai reikalavo, kad renginys vyktų čia, Amazonijos drėgnuosiuose atogrąžų miškuose, nors Belene labai trūksta viešbučių kambarių.

Jis siekė, kad mieste, kur vietiniai gyventojai nešiojasi skėčius, kad apsisaugotų ir nuo kaitrios ryto saulės, ir nuo popietinių liūčių, pati Amazonija atvertų akis 50 tūkst. dalyvių – derybininkams, stebėtojams, verslininkams ir žurnalistams.

„Būtų lengviau surengti COP turtingoje šalyje. (Bet) norime, kad žmonės pamatytų tikrąją miškų, mūsų upių ir ten gyvenančių žmonių padėtį“, – rugpjūtį pareiškė prezidentas.

Amazonijos miškus, kurie, absorbuodami šiltnamio efektą sukeliančias dujas, atlieka svarbų vaidmenį kovojant su visuotiniu atšilimu, persekioja daug blogybių: kirtimas, neteisėta kasyba, tarša, prekyba narkotikais, vietos gyventojų teisių pažeidimai.

Nors brazilai pastaraisiais metais aktyviai veikė diplomatinėje srityje, jie atsilieka logistikos srityje. Sekmadienį daugelis paviljonų vis dar buvo statomi.

„Labai nerimaujama, ar logistikos požiūriu viskas bus paruošta laiku“, – naujienų agentūrai AFP sakė JT artimas šaltinis.

„Ryšiai, mikrofonai, nerimaujame net dėl to, ar užteks maisto“, – pridūrė šaltinis.

Dar svarbiau tai, jog neaišku, dėl ko iš tikrųjų bus deramasi per ateinančias dvi savaites ir ar pavyks pasauliui susivienyti ir reaguoti į naujausias katastrofiškas pasaulinio atšilimo prognozes.

Vienas iš svarbių klausimų – kaip išvengti turtingų ir besivystančių šalių priešpriešos.

Neaišku, iš kur bus gauta lėšų padėti nuo ciklonų ir sausrų nukentėjusioms šalims, pavyzdžiui, Jamaikai, kurią spalį nusiaubė vienas galingiausių uraganų per beveik šimtmetį, arba Filipinams, kuriuos vos per dvi savaites siaubė du mirtini taifūnai.

Be to, neaišku, ką daryti su „iškastinio kuro veiksmų planu“, kurį Brazilijos prezidentas pateikė ketvirtadienį per vadovų susitikimą. Naftos pramonė ir nuo jos priklausomos valstybės susitelkė po to, kai 2023 metais Dubajuje pasaulis sutarė laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro.

„Kaip mes tai padarysime? – sekmadienį klausė COP30 pirmininkas brazilas Andre Aranha Correa do Lago. – Ar bus pasiektas sutarimas dėl to, kaip tai padarysime? Tai viena iš didžiųjų COP30 paslapčių.“

Be JAV prezidento

Jau 30 metų šalys, kurios yra JT bendrosios klimato kaitos konvencijos – priimtos 1992 metais Brazilijoje, Rio de Žaneire vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime – šalys kasmet susitinka griežtinti pasaulinio klimato režimo.

Šių pastangų kulminacija buvo 2015 metų Paryžiaus susitarimas, kuriuo pasaulis įsipareigojo apriboti pasaulinį atšilimą iki 2 Celsijaus laipsnių, palyginti su lygiu iki pramonės revoliucijos, ir kartu dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 Celsijaus laipsnio.

Šis procesas tęsėsi net ir per pirmą JAV prezidento Donaldo Trumpo kadenciją.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis JT vadovas Antonio Guterresas pripažino, jog dabar jau neišvengiama, kad 1,5 Celsijaus laipsnio riba netrukus bus peržengta, ir paragino siekti, kad šis viršijimas būtų kuo trumpesnis.

Tai reiškia, kad reikia pagaliau sumažinti pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios daugiausia išmetamos deginant naftą, dujas ir anglis, kiekį.

Mažų salų valstybių grupė kovoja už tai, kad į oficialią darbotvarkę būtų įtraukta būtinybė reaguoti į šią nesėkmę.

„1,5 laipsnio – tai ne tik skaičius, ne tik tikslas, bet ir gelbėjimosi ratas“, – AFP sakė mažiausiai išsivysčiusių šalių bloko patarėjas Manjeetas Dhakalas.

„Negalime dalyvauti priimant bet kokį sprendimą, kai diskutuojama apie tai, (kaip) negalime pasiekti 1,5 laipsnio (tikslo)“, – tvirtino jis.

Pirmą kartą šių susitikimų istorijoje nedalyvauja Jungtinės Valstijos – didžiausia pasaulio ekonomika ir antra pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Tačiau D. Trumpas ne visiškai ignoravo COP30. Sekmadienį jis savo socialiniame tinkle pasmerkė tai, ką pavadino skandalu – medžių kirtimą netoli Beleno, siekiant nutiesti naują kelią. Įrašą jis paskelbė pamatęs televizijos „Fox News“ transliuotą reportažą.