Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje - be pergalingų tostų už Ukrainą, bet Europa jos neprarado. Priešingai, jau greitai nugalėtojai ir pralaimėtojai gali apsikeisti vietomis.

Prisivogę nori saugumo

Nušviesti Rytų partnerystės viršūnių susitikimo į Vilnių atvykęs Ukrainos žurnalistas laikraščiui teigė, kad ne tik protestuojantys jo tautiečiai, bet ir didelę įtaką politikai turintys oligarchai labai nori asocijuotos narystės sutarties su ES.

"Pastaruosius du dešimtmečius mes kaip spyruoklė mėtomės tai į vieną, tai į kitą pusę, – paaiškino kolega. – Ir tie, kas spėjo prisivogti, dabar nori stabilumo, europietiškų taisyklių, kad neįvyktų naujas turto perskirstymas ir nereikėtų vėl su kuo nors dalytis."

Lygiai dėl tos pačios priežasties, anot pašnekovo, oligarchai nenori jungtis į Rusijos muitų sąjungą.

"Tokiu atveju jiems tektų atiduoti savo kontroliuojamos rinkos dalį, o to niekas nenori", – sakė žurnalistas.

Tuomet kodėl prezidentas Viktoras Janukovyčius, pradžioje tvirtai žengęs asocijuotos narystės sutarties link, paskutinę akimirką sustabdė jos pasirašymą? Juk to tikriausiai trokšta ir jo sūnus Aleksandras, kuris tėvui atėjus į valdžią iš kuklaus stomatologo greitai virto milijardieriumi?
"2015-ųjų rinkimai", – įsitikinęs ukrainietis žurnalistas.

Nors V.Janukovyčius kol kas išsisuka nuo klausimų, ar juose kandidatuos, niekas neabejoja, kad jis yra tvirtai nusiteikęs laimėti ir likti prezidento poste antrai kadencijai. Todėl jam neparanku nei grumtis su sena priešininke Julija Tymošenko, nei likti kaltam dėl dar didesnių ekonominių sunkumų, kuriais grasino Rusija. Būtent tokie galėjo būti asocijuotos narystės ES padariniai, jeigu šią savaitę Vilniuje būtų buvusi pasirašyta Vakarų ilgai laukiama sutartis.

"Nereikia mūsų žeminti"

Bet Ukrainos sprendimas grindžiamas ne vien politiniais motyvais. Briuselis mainais į demokratines reformas siūlė Ukrainai bendradarbiavimą, laisvą prekybą ir finansinę paramą. Iš pradžių buvo kalbėta apie 610 mln. eurų paskolą, vėliau nuspręsta šią sumą padidinti. Be to, ES žadėjo pagalbą derantis dėl 1 mlrd. eurų paskolos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Bet sąlygas, kurias ES ir TVF iškėlė norint gauti paskolas, Kijevui atrodo per sunkios.

"Mums tai kaip saldainį rodė ir sakė: gausite, kai pasirašysite sutartį, – teigė prezidentas V.Janukovyčius. – Bet nereikia mūsų žeminti, mes rimta valstybė, europietiška. TVF sako: padidinkite komunalinius tarifus, užšaldykite atlyginimus, pensijas ir taip toliau. O aš negaliu to padaryti. Mes darysime viską, kad valstybė būtų galinga, konkurencinga."

Ukrainos premjeras Mykola Azarovas teigė, kad būtent griežti TVF reikalavimai tapo paskutiniu smūgiu, nulėmusiu Kijevo sprendimą stabdyti sutarties su ES pasirašymą.

"Man susidarė įspūdis, kad TVF arba nesupranta ekonominės padėties Ukrainoje, arba sąmoningai kelia aiškiai nepriimtinas sąlygas", – sakė vyriausybės vadovas.

Milijardai gynybos pramonei

O Maskva gali suteikti Kijevui paramą be jokių ekonomikos liberalizavimo sąlygų. Nors oficialiai nebuvo skelbta, apie ką anksčiau šį mėnesį Sočyje kalbėjosi Ukrainos ir Rusijos prezidentai V.Janukovyčius bei Vladimiras Putinas, paslapties šydą praskleidė Rusijos žiniasklaidos cituojami deryboms artimi šaltiniai.

Pirma, Maskva pažadėjo atverti Kijevui 15 mlrd. dolerių kredito liniją. Didžioji dalis šių pinigų pasieks Ukrainą per pigias Rusijos bankų paskolas už 9–12 proc. metinių palūkanų.

Antra, Rusija žada nukreipti į Ukrainą milijardus dolerių iš savo kariuomenės modernizavimo programos. Šios programos fondas siekia 700 mlrd. dolerių, ir dalis šių pinigų per pirkimus bei bendrus projektus gali atitekti Ukrainos gynybos pramonei.

Bet svarbiausias Kijevui yra klausimas dėl rusiškų dujų kainos.

"Tai yra bomba, padėta po Ukrainos ekonomika", – apie 2009 m. dujų sutartį su Rusija kalbėjo prezidentas V.Janukovyčius. Pagal šią sutartį Kijevas dabar moka 510 dolerių už tūkstantį kubinių metrų dujų, nors maksimali kaina, pasak Ukrainos vadovų, neturėtų viršyti 300 dolerių.

Pasak deryboms artimų šaltinių, apie dujas šalių vadovai irgi kalbėjosi Sočyje, bet kainos mažinimo mechanizmas dar nėra suformuluotas.

Myli vieną, išeina su kitu

Vertindami Briuselio ir Maskvos pasiūlymus Ukrainai ekspertai pripažįsta, kad asocijuotos narystės sutartis su ES atrodė kaip nuvytusi morka. Bet Rusija gali džiaugtis tik daline pergale.

Jos pagrindinis siekis – įtraukti Ukrainą į Muitų sąjungą – liko neįgyvendintas. V.Putinui Sočyje nepavyko įtikinti V.Janukovyčiaus prisijungti.

Rusijoje pasigirdo vertinimų, kad Maskvos pergalė jau greitai gali virsti skaudžiu pralaimėjimu.

"V.Janukovyčiaus Ukraina panaši į merginą, kuri myli vieną – ES, bet išeina su jai nemaloniu kitu – Muitų sąjunga. Išeina iš išskaičiavimo. V.Putinas pažadėjo sumokėti, ir daug, – komentavo Rusijos opozicijos politikas Borisas Nemcovas. – Bet visos pastangos bergždžios. Meilės nenusipirksi. Ukraina anksčiau ar vėliau išeis į Europą, o Rusija praras milžiniškus pinigus. V.Janukovyčius – didis kombinatorius, ir tai žino visas pasaulis. Prieš 2015 m. rinkimus jis vėl paskelbs integraciją į Europą, gaus paramą ir paliks V.Putiną kvailio vietoje. O dešimčių milijardų dolerių Rusijai niekas nesugrąžins."