Šios išvados išpuolio sukeltų protestų ir atsakomųjų protestų bei karštų diskusijų dėl „Hamas“ ir eilinių Gazos Ruožo gyventojų santykių kontekste atrodo stulbinamai.

„Apklausa rodo, kad prieš pat išpuolius 67 proc. Gazoje gyvenančių palestiniečių „Hamas“ pasitikėjo menkai arba visiškai ja nepasitikėjo“, – teigia Prinstono visuomeninių ir tarptautinių reikalų mokyklos dekanė Amaney Jamal.

„Tai yra itin svarbu, nes (klaidingai) teigiama, jog „Hamas“ palaiko visa Gaza, todėl visa Gaza ir turėtų atsakyti už „Hamas“ įvykdytus žiaurumus.“

A. Jamal yra viena iš tyrimus ir apklausas regione atliekančio Arabų barometro iniciatorių. Tokie tyrimai atliekami ir Gazos Ruože, kurioje viena apklausa buvo baigta kaip tik išpuolio prieš Izraelį išvakarėse.

Ji nurodė, jog daugelis respondentų mano, kad 2006 m. rinkimus Palestinos teritorijose laimėjusi ir Vašingtono bei ES „teroristine“ organizacija laikoma „Hamas“ yra „korumpuota“ ir „autoritarinė“.

„75 procentai apklaustųjų nurodė per pastarąsias 30 dienų nesugebėję išmaitinti savo šeimų. Vėlgi, tai yra nualinta visuomenė – visuomenė, kuri iš esmės teigia, kad „Hamas“ vyriausybėje egzistuoja šiokia-tokia korupcija“, – pasakojo A. Jamal.

„Taikus susitarimas“

„Kai žmonėms uždavėme klausimą „Ką kaltinate?“... Manėme, kad pagrindiniu kaltininku taps blokadą įvedęs Izraelis. Tačiau daugelis respondentų nurodė, kad kalta „Hamas“ korupcija – taip manančių buvo daugiau nei kaltinančių Izraelį.“

Kalifornijoje gimusi ir savo šeimos gimtojoje Ramaloje užaugusi 52 m. A. Jamal sakė, jog taip pat yra manoma, kad „Palestinos savivalda arba „Hamas“ kontroliuojama vyriausybė ilgainiui tapo labiau autoritarinė ir labiau primena diktatūrą“.

(Gazos gyventojai) yra pasirengę su Izraeliu sudaryti taikų susitarimą 1967 m. egzistavusių sienų pagrindu.

„Eilinis Vakarų Krante arba Gazos Ruože gyvenantis palestinietis teigia, kad „turime šitą (Izraelio) okupaciją, o dabar yra dar ir šios Palestinos vyriausybės, kurios taip pat yra autoritarinės“. Taigi, dauguma sako, kad pirmiau juos buvo okupavusi viena šalis, o dabar jų yra dvi.“

Paskutinė Arabų barometro apklausa, kurios metu Gazos Ruože apklausti 399, o Vakarų Krante – 790 žmonės, vyko nuo rugsėjo galo iki spalio 6 d. Jos išvados skelbiamos žurnale „Foreign Affairs“.

„Išpuolių išvakarėse apie 60 proc. teigė maną negalintys laisvai ir atvirai reikšti savo nuomonės, (dar) maždaug 72 proc. sakė negalintys taikiai demonstruoti prieš „Hamas“ kontroliuojama valdžią“, – nurodo A. Jamal. „Baiminamasi vyriausybės keršto ar atsakomųjų veiksmų.“

Palestinos teritorijas Vakarų Krante valdanti Palestinos savivalda su prezidentu Mahmudu Abbasu priešakyje A. Jamal apklausoje pasirodė nekaip – ją teigiamai vertina vos 9 proc. apklaustųjų.

Nors A. Jamal apklausa rodo, kad dauguma respondentų yra nusistatę prieš „Hamas“, apklausos ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad po „Hamas“ išpuolio Izraelyje jų nuostatos galėjo pasikeisti.

„Po spalio 7 d. įvykdytų išpuolių Izraelis atjungė vandens, maisto, kuro ir elektros tiekimą Gazos Ruožui, teritorijoje dėl to prasidėjo gili humanitarinė krizė... gali būti, kad kančią patiriantys palestiniečiai pakeitė savo nuomonę“, – teigiama ataskaitoje.

Iki išpuolių prieš Izraelį daugiau nei pusė respondentų palankiai vertino sprendimą, kurio pagrindą sudarytų dvi valstybės – Palestinos valstybė ir Izraelis.

Likusieji buvo nusiteikę už Palestinos ir Izraelio sąjungą arba vienos valstybės egzistavimu pagrįstą sprendimą. Tačiau, iki spalio 7 d. įvykių, po kurių prasidėjo plataus masto atsakomoji Izraelio karinė operacija, vienas iš penkių apklaustųjų palaikė ginkluotą pasipriešinimą.

„(Gazos gyventojai) yra pasirengę su Izraeliu sudaryti taikų susitarimą 1967 m. egzistavusių sienų pagrindu“, – paaiškino A. Jamal.